Atskleistas žiniasklaidos melas
Lietuvoje prieš keletą dienų žiniasklaidoje pasklido tikra sensacija tapusi naujiena apie neva potencialią galimybę premjerei Ingridai Šimonytei užimti NATO vadovo postą[1]. Vis dėlto, šis burbulas greit subliuško.
Išanalizavus pirminį šios informacijos šaltinį – šią naujieną paskelbusio dienraščio „Financial Times“ paskelbtą informaciją, paaiškėjo, kad mūsų šalies žurnalistai ne vieną šios istorijos faktą kaip reikiant pagražino.
Originaliame straipsnyje minima, kad ne kas kitas, bet pati Lietuva aktyviai siekia, jog NATO svarstytų I. Šimonytės kandidatūrą, tačiau apie susidomėjimą jos kandidatūra Vakaruose ir aukščiausiuose NATO sluoksniuose – neužsimenama.
Ši situacija atskleidė ne tik nesėkmingus ir gėdingus Lietuvos žiniasklaidos siekius sensacionalizuoti naujienas, tačiau ir perteklinį mūsų šalies politikų sureikšminimą bei susireikšminimą, o gal net ir galimą politikų įtaką žiniasklaidai formuojant premjerės įvaizdį.
Žurnalistei Vilmai Danauskienei savarankiškai atlikus gilesnę mūsų Lietuvos žiniasklaidos paskelbtų straipsnių ir pirminio užsienio šaltinio palyginimą bei analizę paaiškėjo, kad žinią apie I. Šimonytės kandidatūrą Vakarų žiniasklaidai suteikė Lietuvos atstovai, o ir pati naujiena „nutekėjo“ neeilinę dieną – per premjerės gimtadienį.
I. Šimonytės gimtadienio dovana?
Ministrė pirmininkė lapkričio 15 d. iš tiesų minėjo savo gimimo dieną, o straipsnis apie galimą susidomėjimą jos kandidatūrą į NATO vadovo postą užsienio žiniasklaidą pasiekė būtent tą dieną, Lietuvos žiniasklaidą – diena vėliau.
V. Danauskienė – „Delfi.lt“ žurnalistė, politikos ir aktualijų apžvalgininkė, kuri yra gavusi įvairių apdovanojimų ir įvertinimų už žurnalistinę veiklą, atliko savarankišką tyrimą, kurio metu išsiaiškino ne vieną Lietuvos žiniasklaidos melagystę, pagražinusią stulbinančių I. Šimonytės karjeros perspektyvų istoriją.
V. Danauskienė atskleidė, kad mūsų žiniasklaidos masiškai naudotas teiginys, jog tekstas apie I. Šimonytės kandidatūrą į NATO vadovo postą esą yra įtakingo dienraščio „Financial Times“ autorinis darbas, nėra teisingas. Tekstas, o tiksliau menka pastraipa, buvo perspausdintas iš „Europe Express“ naujienlaiškio.
„Žinutė apie Šimonytę – ne koks atskiras straipsnis geriausioje portalo vietoje, o viso labo – naujienlaiškio pastraipa, sraute tarp pranešimų apie Briuselyje vykstančias diskusijas dėl dujų kainų „lubų“, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministro poziciją dėl Šiaurės Airijos protokolo derybose su ES ir pranešimo apie tai, kad Katare prasidėjusiame pasaulio futbolo čempinate Belgijos karalius palaiko Raudonųjų Velnių (Red Devils) komandą“, – rašo žurnalistė V. Danauskienė[2].
Žurnalistė akcentuoja, kad nors „Europe Express“ teksto autoriai iš tiesų turi darbinių sąsajų su tikruoju „Financial Times“, jos yra menkos. Tačiau, šią istoriją labiausiai veikia ne užsienio žurnalistų atliktas darbas, bet tai, kaip jį interpretavo Lietuvos žiniasklaida.
Originaliame tekste skelbia, kad Lietuva, kuri kitais metais surengs NATO viršūnių susitikimą, „stumia“ savo premjerę I. Šimonytę užimti NATO vadovo postą. Tai yra „Europe Express“ tekstas, kurį cituoja ir tas pats „Financial Times“. Tačiau, Lietuvos žurnalistai apie tai neužsimena. Priešingai, sudaromas įvaizdis, kad būtent Vakarų politikai ir ekspertai svarsto premjerės kandidatūrą.
Negana to, V. Danauskienė atskleidžia ir daugiau faktų, kuriuos nutylėjo mūsų žurnalistai.
„Iš originalaus teksto matyti ir tai, iš kur ši „džiugi naujiena“ buvo paskleista – iš to paties Vilniaus!“, – rašo V. Danauskienė.
Iš tiesų originaliame tekste skelbiama, kad pareigūnai Vilniuje teigia, kad NATO vadovo postą dabar užimti turi asmuo iš Rytų bloko. Tekste taip pat teigiama, kad keturi NATO pareigūnai patikino, kad jokių oficialių derybų dėl NATO vadovo vietos dar nėra pradėta ir jos pradėtos nebus iki 2023 m. vasario mėnesio.
Siekdama išsiaiškinti, kada gi naujiena apie I. Šimonytę buvo paskelbta tarptautinėje žiniasklaidoje, žurnalistė V. Danauskienė susisiekė su „Financial Times“ klientų aptarnavimo darbuotojas ir gavo atsakymą, kad straipsnis buvo išspausdintas lapkričio 15 d. – per premjerės gimtadienį.
Tuo tarpu Lietuvoje ši „sensacinga“ žinia naujienų portalus pasiekė tik po dienos.
„MORALAS: ne visada tavo strateginės komunikacijos tau įteiktos dovanos vertė yra pridėtinė. Kartais ji yra tiesiog gėda“, – šią situaciją apibūdina V. Danauskienė.
Premjerė į kalbas apie karjeros pokyčius nesileidžia
Pati I. Šimonytė gandų apie NATO pareigūnų susidomėjimą ja ir galimą jos karjeros šuolį nekomentavo. Interviu, jos gimimo dienos proga metu, ji taip pat patvirtino, kad jokių komentarų šia tema ji neduos[3].
Vis dėlto, paklausta apie teorines mūsų šalies politikų galimybes užimti tokio aukšto rango pareigas, ji buvo išsamesnė. Sulaukus klausimo, ar Lietuvos politikai dabar yra pastebimi tarptautinėje politinėje arenoje, I. Šimonytė komentavo taip:
„Galima sakyti, kad ir taip, ir ne. Viena vertus, taip – tai rodo, kad žmonės yra pastebimi. Bet tie žmonės buvo pastebimi visą laiką. Prezidentė Grybauskaitė buvo tikrai pastebima. Apskritai, manau, kad dabar Lietuvos politikai tarptautinėje žiniasklaidoje yra gana matomi. Ir taip yra dėl daugelio priežasčių. Įskaitant ir tą amžiną buvimą teisiems dėl politikos Rusijos atžvilgiu. Dėl to Lietuva dabar susilaukė nemažai dėmesio. Taip pat dėl savo požiūrio į paramą žmonėms, kovojantiems už demokratiją Baltarusijoje ir toje pačioje Rusijoje.“
Pasak I. Šimonytės, anksčiau nebuvo taip, kad Lietuva buvo nematoma, bet dabar šis matymas yra užaštrintas.
„Kita vertus, reikia labai aiškiai suprasti, kad tais atvejais, kai keičiasi Europos Komisijos pirmininkas ir ypač NATO generalinis sekretorius… Nes ES atveju diskusijos daugiau mažiau vyksta tarp trijų politinių šeimų… Bet tokiose didelėse tarptautinėse organizacijose, kaip kad NATO, kur yra nepartinės afiliacijos, o visai kiti dalykai, tai pavardžių ant stalo paprastai būna labai daug ir labai įvairių. Ir kartais rezultatas būna visiškai nenuspėjamas, lyginant su tuo, kokia buvo diskusijos pradžia. Todėl aš sakyčiau, kad jei kažkas matė reikalą apie tai kalbėti – įdomu, tai įvertinimas… Bet, kita vertus, tai nėra sprendimas. Labai toli iki sprendimo“, – teigia I. Šimonytė.
