Žmonės pavydi seimo narių išeitinių: galės nedirbti 5 mėnesius?

Seimo narių išeitinėms išmokoms numatyta skirti 1 mln. 575 tūkst. eurų

2024-ųjų seimo rinkimų antrasis turas įvyks spalio 27 dieną, ir tuomet paaiškės, kiek dabartinių seimo narių nebebus perrinkti naujai kadencijai. Tačiau jau dabar aišku, kad bent 40 parlamentarų artimiausiu metu paliks seimą, nes nebuvo perrinkti arba šį kartą nedalyvavo rinkimuose.

Seimo kanclerė Vaida Servetkienė pranešė, kad išeitinėms išmokoms skirtas biudžetas siekia 1 mln. 575 tūkst. eurų^[1]. Į šią sumą įtraukti ir mokesčiai, kurie bus sumokėti už išeitines išmokas.

Svarbu pabrėžti, kad galutinė lėšų suma priklausys nuo to, kiek seimo narių nebus perrinkti. Tai paaiškės tik po antrojo rinkimų turo rezultatų, todėl šiuo metu biudžetas yra tik preliminarus, pagrįstas ankstesnių rinkimų tendencijomis ir numatoma vidutine išeitine išmoka. Tad ši suma dar gali padidėti.

Vidutinė parlamentaro išeitinė išmoka – 5 mėn. atlyginimas, siekiantis 23 tūkst. eurų

Pagal seimo statutą, neperrinktiems seimo nariams priklauso išeitinė išmoka, kurios dydis priklauso nuo to, kiek metų nepertraukiamai jie dirbo seime. Išmoka apskaičiuojama remiantis seimo nario vidutiniu mėnesiniu atlyginimu, o jos dydis gali svyruoti nuo dviejų iki šešių mėnesinių atlyginimų.

Taigi, jei seimo narys seime dirbo tik vieną kadenciją, jam priklausytų mažiausiai dviejų mėnesių išeitinė išmoka. Tačiau jei politikas buvo išrinktas ne pirmą kartą ir seime praleido daugiau laiko, jis gaus didesnę išmoką, kurios dydis gali siekti iki šešių mėnesinių atlyginimų.

Toks skaičiavimo modelis yra taikomas tam, jog esą politikai, kurie ilgesnį laiką dirbo seime, gautų atitinkamą paramą pasitraukimo iš politikos atveju. Tiesa, dalis rinkėjų kritikuoja dabartinę tvarką ir išmokų dydį, nes šios atrodo neproporcingai didelės, kai kiekvienas politikas iš karto žino, kad yra renkamas tik ketveriems metams.

Seimo kanclerės teigimu, skaičiuojant išeitines išmokas buvo atsižvelgta į tai, kad daugelis dabartinių seimo narių seime dirba ne pirmą kadenciją. Dėl šios priežasties buvo numatyta, kad vidutinė išeitinė išmoka sieks penkis mėnesinius atlyginimus. Vidutiniškai kiekvienas išeinantis parlamentaras gaus 23 tūkst. eurų.

Tačiau, kaip pabrėžė Vaida Servetkienė, kai kuriais atvejais išmokos gali būti ir mažesnės. Bet net ir mažesnes išmokas gausiantys politikai veikiausiai liks gan laimingi, nes išeitinės turėtų būti ne mažesnės nei 13 tūkst. eurų^[2].

„Įvertinant tai, kad daugelis politikų yra tikrai ne pirmą kadenciją, tai paprastai skaičiuojam, kad bus vidutinė išeitinė išmoka už penkis mėnesius. Bet tikrai gali būti jos ir mažesnės“, – aiškino V. Servetkienė.

Verta pažymėti, kad dėl pradėtos valstybės tarnybos reformos, padidėjo seimo narių, premjero ir ministrų atlyginimai. O tai reiškia, kad ateityje seimo nariai gali tikėtis dar didesnių išeitinių išmokų nei iki šiol^[3].

Eiliniai darbuotojai negali gauti seimo nario ir jų patarėjų išeitinėms prilygstančių kompensacijų

Išeitines išmokas gauna ne tik parlamentarai, bet ir jų komandos nariai. seimo narių politinio pasitikėjimo pareigūnams – padėjėjams ir patarėjams – išeitinės išmokos mokamos vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymu. Jei tokie darbuotojai pareigas ėjo ilgiau nei pusę kadencijos, jiems priklauso vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

Šiuo atveju išeitinės skaičiuojamos remiantis panašiais principais kaip ir seimo nariams, tačiau su mažesnėmis finansinėmis sumomis. Numatyta, kad šiems tarnautojams išeitinėms išmokoms bus skirta apie 522 tūkst. eurų.

Girdint apie išties solidžias parlamentarų išeitines išmokas, socialiniuose tinkluose galima stebėti akivaizdų dalies žmonių pyktį. Tačiau tuo vargu ar galima stebėtis, žinant, jog seimo narių išeitinės išmokos smarkiai skiriasi nuo eiliniams žmonėms duodamų išeitinių išmokų, jei jie dirba pagal terminuotas sutartis privačiame sektoriuje.

Lietuvos Darbo kodeksas numato, kad darbuotojas, atleidžiamas pasibaigus terminuotai darbo sutarčiai, turi teisę gauti išeitinę išmoką tik tuo atveju, jei jis įmonėje dirbo ilgiau nei dvejus metus. Tokiais atvejais išeitinė išmoka sudaro tik pusę mėnesinio atlyginimo, jei nėra kitų papildomų sąlygų.

Taip pat darbuotojams, kurie yra atleidžiami darbdavio iniciatyva (be jų kaltės), gali priklausyti didesnės išeitinės išmokos, priklausomai nuo darbo stažo. Tačiau dauguma paprastų darbuotojų vis tiek negali tikėtis tokių išmokų, kokios priklauso parlamentarams. Pavyzdžiui, privačiame sektoriuje išeitinės dažniausiai būna mažesnės nei dviejų mėnesių atlyginimas, nebent didesnė kompensacija iš anksto buvo numatyta darbo sutartyje.

Paprastų darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis privačiame sektoriuje, išmokų dydis priklauso nuo darbuotojo darbo stažo konkrečioje įmonėje. Jei darbuotojas buvo atleistas ne dėl savo kaltės ir dirbo įmonėje mažiau nei vienerius metus, jis gauna vieno mėnesio atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.

Dirbant ilgiau – nuo vienerių iki penkerių metų – išmoka padidėja iki dviejų mėnesių atlyginimų. Jei darbuotojas dirbo nuo penkerių iki dešimties metų, jam priklauso trijų mėnesių atlyginimo dydžio išmoka, o daugiau nei dešimt metų dirbę asmenys gauna keturių mėnesių atlyginimo dydžio išmoką^[4].

Taigi, seimo nariai gali tikėtis didesnių išeitinių, nepriklausomai nuo to, ar jų darbo seime trukmė buvo ilga ar trumpa. Be to, parlamentarų išeitinės yra kur kas didesnės, nei galėtų tikėtis dauguma darbuotojų privačiame sektoriuje, net ir turėdami ilgą darbo stažą. Kad ir kiek metų bebūtų išdirbęs paprastas darbuotojas, jis niekada negaus 6 mėnesių atlyginimo dydžio išmokos, kurią gauna seimą paliekantys parlamentarai.