Seimo narių išeitinėms virš 1,5 mln – kartais beveik 30 tūkst. eurų vienam

Seimo narių išeitinėms išmokoms numatyta skirti daugiau nei 1,5 mln. eurų

Nenumaldomai artėjant šiais metais vyksiantiems seimo rinkimams, dalis parlamentarų susidurs su nemalonia realybe. Juk tikrai ne visi seimo kėdėje sėdėję politikai pateks ir į naujos sudėties seimūnų gretas. Kai kuriems iš jų seimo durys užsivers mažiausiai ketveriems metams arba iki tol, kol dėl nenumatytų aplinkybių jau išrinktą naują parlamentarą teks pakeisti kitu.

Tačiau nepaisant netenkamų pareigų, 2020-2024 metų kadencijos parlamentarai vargu ar galės skųstis savo padėtimi. Palikdami seimą jie gaus riebias išeitines išmokas, kurios priklauso visiems čia nebegrįžtantiems parlamentarams.

Paprastiems gyventojams, kurie dirba pagal terminuotas darbo sutartis bei iš anksto žino, jog dirbs tik tam tikrą laiko tarpą, išeitinės kompensacijos nepriklauso. Tačiau nepaisant to, jog dalyvaudami rinkimuose politikai puikiai žino, kad seimo nario pareigas gaus tik ketveriems metams, po kadencijos paliekant seimą tai vis tiek traktuojama kaip netikėtas atleidimas iš darbo. O tokiu atveju pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi būti išmokama išeitinė kompensacija.

Tam iš šalies biudžeto bus atseikėta nemenka suma. Jau dabar yra numatyta, kad į 2024-2028 m. seimo kadenciją neperrinktiems politikams bus padalinta iki 1 mln. 575 tūkst. eurų (įskaitant mokesčius) suma^[1].

Tiesa, šių lėšų dydis nėra galutinis, mat tuo atveju, jei į seimą bus neperrinktas didesnis buvusių parlamentarų kiekis, išeitinėms išmokoms gali prireikti dar daugiau pinigų.

Mažiausia eilinio seimo nario išeitinė išmoka – daugiau nei 4,3 tūkst. eurų

Kol kas neįmanoma pasakyti, kiek seimo narių gaus išeitines išmokas, nes tai paaiškės tik po rinkimų. Tačiau jau dabar yra žinoma, kad kai kurie 2020-2024 metų kadencijoje dirbę parlamentarai nesieks būti perrinktais. O tai reiškia, jog tokių politikų nebematysime seimo koridoriuose ir jiems tikrai bus sumokėtos išeitinės išmokos.

Tarp tų, kurie nesiruošia būti perrinktais dar ketveriems metams, šmėžuoja ne viena pavardė. Pavyzdžiui, į seimą nenori grįžti socialdemokratai Liudas Jonaitis, Vigilijus Jukna ir Vidmantas Kanopa. Perrinkimo nebenori ir konservatoriai Sergejus Jovaiša, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė bei Monika Navickienė^[2]. Be šių politikų seimo kėdės taip pat nesieks buvusi Darbo partijos narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Šie politikai drauge su tais, kuriems nepavyks grįžti į seimą, galės džiaugtis stambiomis išmokomis. Išmokų dydis ir mokėjimų tvarka yra nurodyta seimo statute.

Kiek gaus kiekvienas politikas priklauso nuo seime praleistų metų. Tiesa, išeitinė išmoka negali būti didesnė nei šešių mėnesių ir mažesnė nei dviejų mėnesių vidutiniai mėnesiniai seimo nario atlyginimai. Tačiau gaunama suma smarkiai išsipučia, jei seimo narys ėjo papildomas pareigas.

Eilinio, jokių papildomų pareigų neturėjusio seimo nario alga 2020-2024 metų kadencijoje siekė 3 608,40 eurų neatskaičius mokesčių arba 2 182,84 eurų „į rankas“. Tad teoriškai, mažiausia įmanoma išeitinė išmoka gali siekti 4 365,68 eurus „į rankas“. O didžiausia jokių papildomų pareigų neužėmusio seimūno išeitinė išmoka gali siekti 13 097,04 eurus „į rankas“.

Papildomas pareigas ar ilgą valstybės tarnautojo stažą turėję parlamentarai gaus didesnes išmokas

Tačiau svarbu pabrėžti, kad aukščiau nurodyti skaičiai tėra teorinio pobūdžio, o realybėje seimo nariai dažniausiai gauna kur kas didesnes išmokas. Taigi, jiems labai pasiseka, jei dirbdami parlamente politikai ėjo papildomas pareigas, pavyzdžiui, vadovavo komitetams ar komisijoms, buvo komitetų ar komisijų pirmininkų pavaduotojai, dirbo kaip frakcijų seniūnai ar seniūnų pavaduotojai.

Naujausiais duomenimis, kuriuose nurodyti atlyginimai be priedo už tarnybos Lietuvos valstybei stažą, seimo pirmininko alga siekia 4 798,80 eurų. Kalbant apie kitas pareigybes, seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas gauna 4 315,30 eurų, komitetų pirmininkai uždirba 4036,20 eurų, o nuolatinių komisijų pirmininkai džiaugiasi 3757,20 eurų pareiginėmis algomis^[3].

Parlamentarų atlyginimų dydžius taip pat keičia jų gaunami priedai už tarnybą Lietuvos valstybei. Kiekvieno seimo nario gaunamas atlyginimas gali smarkiai skirtis nuo minimalaus numatyto darbo užmokesčio, nes jis priklauso nuo sukaupto tarnybos stažo ir einamų pareigų parlamente. O žymiai didesnis atlyginimas automatiškai padidina ir gaunamą išeitinę išmoką.

Žvelgiant į senesnes parlamentarų kadencijas, galima aiškiai matyti, kad realybėje gauta mažiausia išeitinė išmoka buvo kur kas didesnė nei teorinė galima mažiausia išmoka. Tad veikiausiai ir šiais metais visi darbą paliekantys parlamentarai smarkiai viršys teorinę 4 365,68 eurų sumą.

Be to, išeitines išmokas gaus ne tik parlamentarai. Jos numatytos ir seimo narių padėjėjams. Jiems taip pat turi būti apmokėta ir už nepanaudotas atostogas. Dažniausiai padėjėjai apdairiai kaupia atostogų dienas, nes puikiai supranta, jog po rinkimų teks ieškotis naujo darbo.

Didžiausia praėjusios kadencijos išeitinė išmoka siekė beveik 30 tūkst. eurų, o mažiausia – 10 tūkst. eurų

Jei lyginsime dabar numatytas lėšas ir galimas išeitines išmokas su 2016-2020 metų seimo išmokomis, galime stebėti akivaizdų augimą. Juk 2020-2024 metų parlamentarams numatyta iki 1 mln. 575 tūkst. eurų suma, o prieš juos dirbusiems politikams buvo išdalinta daugiau nei 1 mln. eurų. Nors dar nėra žinoma kiek parlamentarų nebus perrinkta šį kartą, tačiau gali būti, kad vos per ketverius metus seimūnų išeitinėms išmokoms skirta suma išaugs daugiau nei 500 tūkst. eurų.

Prieš ketverius metus didžiausia išmoka atiteko Irenai Šaulienei. Septintą kadenciją baigusi moteris galėjo džiaugtis beveik 30 000 suma^[4]. T. y., vien todėl, jog politikė nebuvo perrinkta kitai kadencijai, jai buvo atseikėta tiek, kiek eiliniai Lietuvos gyventojai uždirba per 2 metus ar dar ilgesnį laiko tarpą.

Tiesa, ji nebuvo vienintelė, kuri galėjo džiaugtis išties solidžia suma. Pavyzdžiui, Seimo senbuviai Gediminas Kirkilas ir Valerijus Simulikas anuomet gavo apie 29 tūkst. eurų siekiančią išmoką. Kadangi ministrais dirbę buvę seimo nariai gauna netgi dvigubas išeitines, Susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius anuomet gavo 26 tūkst. eurų.

Mažiausios parlamentarų išeitinės išmokos taip pat neatrodo labai menkos. Jas prieš ketverius metus gavo trys seimo nariai: Bronius Bradauskas, Audronė Jankuvienė ir Rasa Petrauskienė. Mažiausios išeitinės išmokos anuomet buvo kiek mažesnės nei 10 tūkst. eurų.

Išeitinių dydį ir tvarką seimas nusistato pats: nereikia vyriausybės išvadų ar prezidento parašo

Žinant tai, kad dabartiniai politikai uždirba daugiau, o seime yra ne vienas senbuvis, šiais metais galima tikėtis dar didesnių išeitinių išmokų. Jas gaus net ir tie seimą paliekantys parlamentarai, kurie per tuos ketverius metus nenuveikė nieko svarbaus ar dažnai išvis nesirodydavo posėdžiuose.

Pagal dabartinę tvarką, nei politikų alga, nei išeitinė išmoka nemažėja net ir praleidinėjant svarbius balsavimus ar tuos ketverius metus tiesiog „krapštant nosį“.

Parlamentarų išeitinių išmokų dydį ir tvarką nustato ne kas kitas, o patys seimo nariai. Juk išeitinės išmokos skiriamos vadovaujantis seimo statutu, kurį priima patys parlamentarai, o pasirašo seimo pirmininkas. Tam, kad būtų patvirtintas seimo statutas, nereikia nei vyriausybės išvadų, nei prezidento parašo. Apie šią problemą jau seniau kalbėjęs Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas dr. Vaidotas Vaičaitis teigė^[5]:

„Visuomenė per prezidento veto institutą negali niekaip pasisakyti apie šitą, sakykim, Seimo narių išeitinių išmokų institutą. Konstitucija neleidžia Seimo statutui reguliuoti šitų klausimų. Jeigu tai būtų įstatymas, visuomenė galėtų dalyvauti.“

Tiesa, šios kadencijos metu buvo bandoma kalbėti apie solidžių išeitinių kompensacijų dalinį panaikinimą. Tačiau, kaip ir buvo galima tikėtis, seimūnai nepritarė kompensacijų atsisakymo pasiūlymui.

Išeitines kompensacijas gauna net ir jų nenorėdami ar seime nebūdami vos mėnesį

Kurioziška dar ir tai, jog išeitinės išmokos norintis atsisakyti parlamentaras negali to padaryti. Seimo kanceliarija yra įpareigota išmokėti apskaičiuotas kompensacijas visiems pareigų netekusiems politikams.

Parlamentarai taip pat gauna išmokas ir neprivalo jų grąžinti, net jei greitai ir vėl sugrįžta į seimą. Tiesą sakant, teisės aktai apskritai neleidžia grąžinti gautos išmokos.

Pavyzdžiui, taip nutiko 2020 metais, kai į seimą tik per plauką nepateko Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Asta Kubilienė. Netekusi savo mandato ji gavo apie 10 tūkst. eurų išeitinę išmoką į „rankas“. Tačiau politikė ir vėl sugrįžo į seimą vos po mėnesio^[6].

77.lt primena, jog taip nutiko todėl, kad LVŽS pirmininkas Ramūnas Karbauskis atsisakė savo mandato. Kadangi R. Karbauskis buvo rinktas pagal partijos sąrašą, net neprireikė naujų rinkimų ir A. Kubilienė iš karto užėmė partijos vadovo vietą seime.

Panaši istorija pasikartojo ir 2021 metų pradžioje, kai savo mandato atsisakė Antanas Guoga. Tuomet jo vietą užėmė Artūras Skardžius, kuriam 2020-ųjų spalį vykusiuose rinkimuose nepavyko patekti į seimą. A. Skardžius seime nebuvo vos kiek daugiau nei du mėnesius, tačiau jo išeitinė išmoka siekė apie 12 tūkst. eurų į rankas^[7].

Konstituciją pažeidę ir priesaiką sulaužę parlamentarai negaus išeitinės išmokos

Verta paminėti, jog seimo statute visgi nurodytos dvi priežastys, kuomet seimūnai negauna išeitinių išmokų. Jei parlamentaras yra išrenkamas kitai kadencijai, jis negaus minėtosios kompensacijos. Seimo kadencijos laikotarpiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinti kalti dėl nusikalstamos veikos padarymo ir/ar Konstitucinio Teismo (KT) pripažinti šiurkščiai pažeidę Konstituciją bei sulaužę priesaiką parlamentarai irgi negaus išeitinės išmokos.

Tiesa, seimo statuto pataisos dėl nuteistų ar smarkiai prasižengusių politikų galiojo ne visada. Už tai buvo nubalsuota tik šių metų birželį, tad prieš tai išeitines išmokas galėjo gauti net nuteisti ar šiurkščius Konstitucijos pažeidimus atlikę ir priesaiką sulaužę politikai.

Bet birželio 13 dieną parlamentarai visgi nubalsavo už naująsias pataisas. Iš viso balsavo 106 seimo nariai, iš kurių 1 buvo prieš, o 2 susilaikė^[8].

Po to, kai nepavyko atimti parlamentaro mandato iš nuteisto Vytauto Gapšio, šias seimo statuto pataisas inicijavo seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Jis teigė, kad galiojanti nuostata, leidžianti išmokas gauti net ir nuteistiesiems, tiesiog bado akis. Politikas samprotavo^[9]:

„Vis tiek reikia reaguoti. Kaip paaiškinsi visuomenei, kad užsimerkėme ir palikome kompensaciją paskutinius kadencijos metus prasėdėjusiam kalėjime Seimo nariui.“

Naujai priimtas Statuto straipsnis skamba taip^[10]:

„Nutrūkus Seimo nario įgaliojimams Konstitucijos 63 straipsnio 1 ir 4 punktuose numatytais atvejais, jam išmokama išeitinė išmoka. Seimo nariui išmokama tiek vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka, kiek metų iš eilės jis buvo Seimo nariu, bet ne mažesnė kaip 2 ir ne didesnė kaip 6 vidutinių mėnesinių Seimo nario atlyginimų dydžio išeitinė išmoka.

Jeigu asmuo Seimo nariu buvo nepilnus kadencijos metus, tai šiame straipsnyje didesnės negu 6 mėnesių trukmės laikotarpis laikomas pilnais kadencijos metais.

Išeitinė išmoka nemokama, jeigu Seimo narys vėl išrenkamas Seimo nariu kitai kadencijai arba Seimo kadencijos laikotarpiu įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir (ar) Konstitucinio Teismo pateiktoje išvadoje yra konstatuota, kad šis Seimo narys yra šiurkščiai pažeidęs Konstituciją ir sulaužęs priesaiką.“