Lietuva Europoje pirmauja pagal perteklinių mirčių skaičių
Žadėtas geresnis sveikatos priežiūros paslaugų pasiekiamumas, panašu, telieka tik pažadu, o vos pradėta sveikatos sistemos reforma jau duoda savų „vaisių“. Tik, deja, ne tokių, kokių siekta. Ar bent jau ne tokių, kokie žadėti. Žmonės, nesulaukę pagalbos reikiamu metu, miršta tiesiog belaukdami eilėse pas gydytojus.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ pastebi paradoksą:
„Kol pasižymime kaip daugiausiai paslaugų suteikianti valstybė, tuo pačiu pirmaujame Europoje pagal perteklinių mirčių skaičių.“
Alytaus gyventojams – gerokai menkiau prieinamos medicininės paslaugos
Vieni iš didžiausią nerimą išgyvenančių – Alytaus regiono gyventojai. Šiame regione jau fiksuojamas didžiausias mirtingumas. Visgi, Sveikatos apsaugos ministerija jau užsimojo pokyčiams ir žada juos jau nuo 2024-ųjų.
Atsižvelgdamas į pastaruoju metu Alytaus rajone fiksuojamą itin liūdną mirtingumo situaciją, Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Vytautas Bakas inicijavo susitikimą, kuriame dalyvavo Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nariai, sveikatos priežiūros įstaigų vadovai, taip pat Alytaus poliklinikos, ligoninės vadovai, šių savivaldybių gydytojai ir visuomenės sveikatos biurų atstovai[2].
Parlamentaras atkreipė dėmesį, kad susiklosčiusi situacija, kai gyventojai akivaizdžiai susiduria su medicininių paslaugų trūkumu, laukia ilgose eilėse patekti pas gydytojus, o galiausiai ir paslaugų kokybė nėra tinkamai užtikrinama, ko pasekoje netenkame vis daugiau žmonių, verčia sunerimti.
Ypatingai nerimą kelia situaciją Alytaus regione, kur fiksuojamas vienas didžiausių mirtingumo rodiklių šalyje, o apie grėsmes jau kalba ir specialistų analizės. V. Bakas pastebėjo, kad nors savivaldybės ir pripažįsta problemas, jų strateginiuose planuose ir toliau nenumatoma jokių priemonių problemai spręsti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos Sutarčių skyriaus vedėja Dangira Skebėrienė teigė, kad vertinant 2022 m. pirmines ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas tam tikrose paslaugų grupėse, Alytaus regiono savivaldybėse vaizdas esą labai skiriasi nuo šalies vidurkio. Tačiau situacija neramina ne tik Alytuje, bet ir Lazdijuose.
Štai dienos stacionaro paslaugų Alytaus mieste suteikiama net 25,1 proc. mažiau, ambulatorinių reabilitacijos paslaugų vaikams – 69,3 proc. mažiau nei šalies vidurkis. Tuo tarpu Lazdijuose – atitinkamai 64,6 ir 88,1 proc. mažiau. Apibendrinus, Alytaus rajone visų paslaugų grupių suteikiama mažiau nei šalies vidurkis, išskyrus stebėjimo paslaugas.
Šalies ligoninėse trūksta žmogiškųjų išteklių
Tuo tarpu didžiausia problema – ne tik dėl sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ar trūkstamos įrangos, bet ir dėl gebančių kokybiškai dirbti profesionalų stokos.
Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė atkreipė dėmesį į senstančių medikų gretas – pavyzdžiui, Alytaus poliklinikoje yra net 48 proc. gydytojų, vyresnių nei 65 metų, Alytaus apskr. tuberkuliozės ligoninėje – net 56 proc. Regionų ligoninėse sparčiai sensta ir slaugytojai – jų amžiaus vidurkis siekia 51-65 m.
„Daugelis savivaldybių taiko panašias jaunų gydytojų pritraukimo taktikas, tačiau jos jau nebeveiksmingos ir konkurencinėje kovoje su didmiesčiais pralaimi. Šiandien jaunam specialistui reikia ne tik piniginės paskatos, būsto suteikimo garantijų, bet daugiau – puikiai išvystytų viešųjų paslaugų. Geras susisiekimas, ugdymo tinklas, kokybiškos ir prieinamos medicinos paslaugos, aiški savivaldybės vystymosi kryptis – kaip regionas turime pasiūlyti kompleksą, kuris būtų garantas jauniems specialistams atvykti ir kurtis“, – teigė V. Bakas[2].
VšĮ „Alytaus ligoninė“ direktorius Artūras Vasiliauskas pastebėjo, kad šiuo metu Alytaus miesto savivaldybė yra pasirašiusi dešimt sutarčių su būsimais rezidentais, tačiau specialistų esą ieško nuolatos.
Dažniausia mirties priežastis – širdies ir kraujagyslių ligos
Remiantis Statistikos departamento pateikiamais 2020 m. duomenimis, dažniausia gyventojų mirties priežastis nepaisant lyties buvo širdies ir kraujagyslių ligos. Nuo jų 2020-aisiais mirė 45,6 proc. vyrų ir 59,9 proc. moterų.
Antroje vietoje pagal dažniausią mirtingumą buvo piktybiniai navikai (mirė 21,1 proc. vyrų ir 16,7 proc. moterų), išorinės mirties priežastys (8,4 proc. vyrų ir 3,2 proc. moterų), COVID-19 (5,6 proc. vyrų ir 4,8 proc. moterų) bei virškinimo sistemos ligos (5,5 proc. vyrų ir 4,5 proc. moterų)[3].
Daugiausiai vyrų nuo kraujotakos sistemos ligų mirė Biržų r. sav. (1323,4/100 tūkst. gyv.) bei Anykščių r. sav. (1377,5), moterų – Zarasų r. sav. (1628,3), Anykščių r. sav. (1731,3), Lazdijų r. sav. (1841,5).
Nuo piktybinių navikų daugiausiai vyrų mirė Biržų r. sav. (613,8), moterų – Kupiškio r. sav. (390,6).
Nuo COVID-19 ligos daugiausiai vyrų ir moterų mirė Raseinių r. sav. (atitinkamai 255,0 ir 152,4).
Dėl virškinimo sistemos ligų daugiausiai vyrų mirė Kupiškio r. sav. (226,6), moterų – Pagėgių sav. (185,5).
Dėl išorinių mirties priežasčių vyrai daugiausiai mirė Ignalinos r. sav. (383,0), moterys – Širvintų r. sav. (153,9).
Žada trumpinti eiles
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys užsimojo pokyčiams ir pareiškė turintis planą, kaip suvaldyti milžiniškas eiles pas medikus. Kaip vieną iš priemonių, kaip sutrumpinti eiles, ministras paminėjo viešą švieslentę, kurioje būtų skelbiama apie galimybes užsiregistruoti pas gydytojus skirtingose sveikatos priežiūros įstaigose, nes šiuo metu, pasak jo, gydymo įstaigos pateikia vos 13 procentų galimų laikų[re flt-3].
A. Dulkys taip pat patikino, kad į kitų metų Valstybinės ligonių kasos planus taip pat įtrauktas medicinos paslaugų įkainių perskaičiavimo klausimas. Planuojama, kad nauja tvarka galėtų įsigalioti jau nuo 2024-ųjų.
„Kai kalbame apie eiles, turime pridėti dar vieną dedamąją: tai mūsų visų įpročiai. Aš pats esu liudininkas, savo akimis mačiau, kaip pacientas atsisakė, kad slaugytojas suteiktų jam tam tikrą paslaugą, reikalavo, kad priimtų gydytojas. Be to, norime, kad mus priimtų konkretus gydytojas“, – teigė A. Dulkys[4].
Ministras taip pat pabrėžė, kad pokyčių nebus tol, kol gydymo įstaigų vadovai nesirūpins medikų darbo grafikais, modernios ir brangios įrangos prieinamumu, registratūros darbu ir pan.
Visgi, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga įsitikinęs, kad Lietuva turi eiti Skandinavijos valstybių pavyzdžiu ir daugiau darbų paskirti šeimos gydytojų grandžiai ją gausiau ir finansuojant.
