Biudžeto žirklės žemės ūkiui: planuojama 11,5 % mažinimas, o ūkininkai nerimauja dėl ateities
Seime svarstant 2026–2028 m. biudžeto projektą nuskambėjo žinia, kuri ypač aktuali regionams ir žemdirbiams. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Bronius Ropė pranešė, kad žemės ūkiui ir su juo susijusioms sritims – maisto ūkiui, kaimo plėtrai, žuvininkystei ir veterinarijai – numatomas 11,5 proc. finansavimo mažinimas, o tai sudarytų beveik 144 mln. eurų mažiau nei šiemet.
Pasak B. Ropės, tokio masto mažinimo šis sektorius nėra patyręs daugelį metų. Jis priminė, kad nuo žemės ūkio priklauso ne tik ūkininkų pajamos ar regionų gyvybingumas, bet ir šalies maisto saugumas, kurio svarbą itin išryškino Rusijos karas prieš Ukrainą.
„Kai prasidėjo karas, pirmas klausimas buvo – kaip padėti ukrainiečiams maistu. Mes turėjome iš ko siųsti. Jei dabar žemės ūkį pjausime, po kelių metų galime neturėti tokio rezervo“, – posėdyje kalbėjo B. Ropė.
Kaimo reikalų komitetas ragina biudžeto nemažinti: teikia pasiūlymų už 120 mln. eurų
Gavęs daugybę ūkininkų organizacijų, savivaldybių ir institucijų siūlymų, Kaimo reikalų komitetas pats parengė 12 pasiūlymų, kurių bendra vertė siekia apie 120 mln. eurų. Komitetas vienbalsiai pritarė šiems siūlymams ir kreipėsi į pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą bei Vyriausybę, ragindamas peržiūrėti biudžeto projektą.
Pasak komiteto, mažinimas paliestų:
- žemės ūkio modernizavimą,
- žuvininkystės sektoriaus atnaujinimą,
- veterinarijos priežiūrą,
- melioraciją,
- maisto saugos programas,
- kaimo plėtros projektus, kurie tiesiogiai prisideda prie darbo vietų išsaugojimo regionuose.
„Jei nupjausime finansavimą dabar, tai atsisuks prieš mus po kelerių metų – tiek dėl infrastruktūros, tiek dėl maisto kokybės ir gyventojų saugumo“, – sakė komitetas savo išvadose.
Politikų retorika – griežta: ūkininkų nurašyti negalima, ypač karo Ukrainoje akivaizdoje
Žemės ūkio tema išsiveržė ir į bendresnes politines kalbas. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Algirdas Butkevičius teigė, kad biudžetas „neįvertina realybės“ ir per mažai dėmesio skiria sektoriui, kuris yra strateginis.
Savo kalboje jis priminė, kad žemės ūkis Lietuvai buvo kritiškai svarbus nuo pat karo Ukrainoje pradžios:
„Kai karas prasidėjo Ukrainoje, Lietuva pirmiausia siuntė konservus ir kitą maistą. Jeigu mes patys neinvestuosime į maisto gamybą, ką darysime po kelerių metų? Žemės ūkio sektorių kirsti – nelogiška ir pavojinga.“
Panašiai kalbėjo ir kiti Seimo nariai, pabrėžę, kad žemės ūkis turi ne tik ekonominę, bet ir saugumo reikšmę – tiek maisto tiekimo grandinėms, tiek regionų stabilumui.
Ūkininkams kyla klausimas: kodėl būtent ši sritis turi mažėti?
Regionuose jau dabar juntamas nerimas, nes 11,5 proc. mažinimas daugeliui reiškia ne abstrakčius skaičius, o labai konkrečias pasekmes:
- mažiau paramos jauniesiems ūkininkams,
- lėčiau tvarkoma melioracija,
- ilgesni veterinarijos tarnybų laukimo terminai,
- lėtesnė ūkių modernizacija,
- ribojamos galimybės investuoti į tvaresnį ūkininkavimą.
Ūkininkų organizacijos jau dabar įspėja, kad toks finansavimo mažinimas gali sukelti tikrą domino efektą. Pirmiausia sumažėtų investicijos į ūkius ir modernizaciją. Dėl to sektorius taptų mažiau konkurencingas, o ūkininkų pajamos pradėtų kristi. Mažėjant pajamoms silpnėtų ir regionų patrauklumas, o tai ilgainiui paskatintų vis daugiau šeimų išvykti kitur.
Biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei tobulinti, todėl dar yra šansas, kad žemės ūkio finansavimas bus peržiūrėtas
Kadangi biudžeto projektas grąžintas Vyriausybei taisyti, žemės ūkio finansavimas dar gali būti persvarstytas. Kaimo reikalų komitetas jau pareiškė, kad tokiam mažinimui nepritaria ir ragina Vyriausybę iš naujo įvertinti visas galimas pasekmes – nuo ekonominių ir socialinių iki tų, kurios tiesiogiai susijusios su šalies maisto ir regionų saugumu.
Galutiniai sprendimai turėtų paaiškėti jau kitame biudžeto svarstymo etape.
