Kai man buvo penkeri, gyvenome varganai. Egzotinių vaisių valgydavau vos kelis kartus per metus
Mandarinai prieš Naujuosius, būdavo bananų, apesinų, arbūzų, kartais ananasų, o melioną gal kas dvejus metus. Todėl tuos retus vaisius planuodavau – jei turėdavau tris mandarinus, valgydavau po vieną per dieną, kad kiekvieną dieną turėčiau bent truputį džiaugsmo.
Vieną dieną, kai man buvo penkeri metai, nuvedė tėvai į zoologijos sodą
Prie beždžionių narvo pamačiau padėklą su daugybe vaisių. Ir mane, vaiką, šokiravo: jos pirmiausiai suvalgė pačius skaniausius gabaliukus. O tada, dar nesočios, ėmė mažiau skanų, vis mažiau… ir galiausiai suvalgė patį neskaniausią maistą tik pabaigoje.
Aš dariau priešingai – gardžiausią palikdavau vėlesniam laikui.
Kas iš tiesų yra išmintingiau – gyventi pagal gamtos akimirką ar pagal proto planą?
Ir šiandien prisiminęs šį vaizdą pagalvojau:
• Gal beždžionės elgiasi teisingai pagal gamtos instinktą – imti tai, kas tuo metu skaniausia, sveikiausia ir reikalingiausia.
• O mes, žmonės, turėdami abstraktų mąstymą, planuojame, daliname, kaupiame, kad turėtume „rytojui“.
Bet kas iš tiesų yra išmintingiau – gyventi pagal gamtos akimirką ar pagal proto planą?
Publikacijoje skelbiama asmeninė autoriaus nuomonė. Portalo 77 pozicija negali būti tapatinama su autoriaus nuomone.
