Pagalbinio apvaisinimo paslaugos siūlomos plėsti visiems pagal medicininį poreikį
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems Pagalbinio apvaisinimo ir Sveikatos draudimo įstatymų pakeitimams. Šiais pakeitimais siekiama gerinti demografinę situaciją ir išplėsti galimybes susilaukti vaikų žmonėms, turintiems vaisingumo problemų. Numatyta, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik sutuoktiniams ar partneriams, bet ir vienišoms moterims.
Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė pabrėžė, kad siūlomi pakeitimai orientuoti į realius žmonių poreikius. „Šiais įstatymų pakeitimais siekiame, kad pagalbinio apvaisinimo ir vaisingumo išsaugojimo paslaugos Lietuvoje būtų prieinamos, moksliškai pagrįstos ir atlieptų realius žmonių poreikius“, – sako ji. Anot ministrės, tikslas – sudaryti sąlygas daugiau gyventojų susilaukti vaikų nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties.
Pakeitimai parengti atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriuo ankstesnis ribojimas buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Todėl siūloma, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos būtų teikiamos remiantis tik medicininėmis indikacijomis, o ne asmens šeimine padėtimi. Tai reikštų, kad vienišos moterys taip pat galėtų gauti šią pagalbą, jei susiduria su nevaisingumu.[1]
Ministrė taip pat akcentavo platesnį tikslą. „Norime sudaryti sąlygas daugiau gyventojų susilaukti vaikų, nepriklausomai nuo jų šeiminės padėties, kartu užtikrinant aukštus medicinos kokybės ir saugumo standartus. Tai svarbus žingsnis prisidedant prie gimstamumo didinimo šalyje“, – teigė M. Jakubauskienė.
Numatomos naujos kompensacijos ir aiškesnės medicininės taisyklės
Įstatymų projektuose numatyta plėsti ir vaisingumo išsaugojimo paslaugas. Jos būtų taikomos žmonėms, kuriems prognozuojamas vaisingumo netekimas, pavyzdžiui, dėl onkologinių ligų ar sudėtingo gydymo. Tokios procedūros, kaip lytinių ląstelių ar reprodukcinių audinių paėmimas ir konservavimas, būtų finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Numatyta, kad embrionų saugojimas tam tikrais atvejais būtų apmokamas valstybės lėšomis. Jei pasinaudojus donuotais embrionais dalis jų liktų nepanaudota, dvejus metus jų saugojimą apmokėtų valstybė. Tai turėtų užtikrinti lygiateisiškumą tarp skirtingų pacientų grupių.
Taip pat siūloma aiškiau reglamentuoti situacijas, kai embrionai turi genetinių patologijų. Tokiais atvejais, kai patologija nesuderinama su gyvybe arba lemia didelę negalią, embrionai galėtų būti laidojami, kremuojami arba sunaikinami nelaukiant nustatyto termino. Tai leistų pacientams greičiau tęsti gydymą.
Pagal naują tvarką, pagalbinis apvaisinimas būtų atliekamas tik gydytojų konsiliumo sprendimu. Procedūra būtų taikoma tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais ir nėra medicininių kontraindikacijų. Taip siekiama išlaikyti aukštus saugumo ir medicininės kokybės standartus.
Liberalai remia pokyčius, bet kritikuoja reikalavimus
Nors projektui pritarta Vyriausybėje, politinėje erdvėje jis sulaukė ir kritikos. Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė palaikysianti iniciatyvą, tačiau mato poreikį ją koreguoti. „Šiam Vyriausybės projektui aš taip pat ketinu pritarti, nes jis yra žingsnis į priekį, jis yra vis tiek geriau negu yra dabar, bet manau, kad jis turėtų būti taisomas“, – sakė ji.[2]
Viena iš kritikuojamų nuostatų – reikalavimas poroms gyventi kartu bent metus. Politikė abejoja, kaip tokia sąlyga galėtų būti tikrinama ir ar tai apskritai turėtų būti gydytojų atsakomybė. Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad vienišoms moterims pagalba būtų teikiama tik esant nevaisingumui.
Sveikatos apsaugos ministrė aiškino, kad dėl gyvenimo kartu reikalavimo dar bus diskutuojama Seime. Ji pabrėžė pasitikėjimo principą medicinoje. „Kai pacientas ateina ir gydytojui sako, kad man skauda, mes gi neprašome atnešti sąskaitos arba čekučio iš vaistinės“, – sakė M. Jakubauskienė, pridurdama, kad sprendimų bus ieškoma gerbiant žmonių teises.
Šiuo metu galiojantis įstatymas leidžia pagalbinio apvaisinimo paslaugas tik susituokusiems ar partnerystę įregistravusiems asmenims. Jei pakeitimai nebus priimti, ši nuostata nustos galioti 2026 metų balandžio 10 dieną. Todėl sprendimai dėl naujos tvarkos turės būti priimti artimiausiu metu, o įstatymo projektai dabar keliauja svarstymui į Seimą.
