Reichsbiurgeriai kaltinami siekiu surengti valstybės perversmą
Vokietijoje pareikšti kaltinimai įtariamiesiems valstybės perversmo byloje. Visi jie priklauso dešiniajam ekstremistiniam judėjimui „Reicho piliečiai“ (vadinamieji reichsbiurgeriai). Apie tai gruodžio 12 dieną pranešė Vokietijos prokuratūra.[1]
Remiantis institucijos spaudos pranešimais, iš viso byloje figūruoja 27 įtariamieji, iš kurių 26 priklauso vadinamajam reichsbiurgerių judėjimui, o viena bylos dalyvė yra judėjimui prijaučianti Rusijos pilietė Vitalija B. Visiems jiems pateikti kaltinimai priklausius teroristiniai organizacijai arba ją rėmus bei planavus įvykdyti valstybės išdavystę.[2]
Apie Rusijos pilietę pranešime nurodoma, kad yra pakankamai prielaidų teigti, jog ji palaikė teroristinę organizaciją ir talkino jai rengiantis valstybės išdavystei (čia galima prisiminti neseną Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimą politiko Petro Gražulio byloje, kuris kaltu buvo pripažintas remiantis ne įrodymais, o prielaidomis).
Visgi teismas dar spręs dėl pateiktų kaltinimų
Dabar aukščiausiems Frankfurto prie Maino, Miuncheno ir Štutgarto žemių teismams teks spręsti kiek pateikti kaltinimai yra pagrįsti ir kiek yra tikslinga pradėti teisminį procesą, nurodo vietos žiniasklaida.
Tardytojų teigimu, reichsbiurgeriai siekė nuversti federalinę valdžią, o tam jie buvo pasirengę net įvykdyti žmogžudystę. Realizuojant šiuos tikslus buvo planuojama patekti į šalies parlamentą – Budenstagą, o sėkmingos perversmo baigties atveju šalies vadovu paskirti iš kunigaikščių Rojsų giminės kilusį princą Henrichą XIII, kuriam sąmokslo išaiškinimo metu jau buvo suėję 71-eri.[3]
Apie tai, kad buvo sužlugdyta plačios apimties valstybės perversmo operacija, Vokietijoje tapo žinoma praėjusių metų gruodžio pradžioje. Pradėjus tyrimą netruko paaiškėti, kad teroristinė organizacija buvo labai didelė ir turėjo nemažai atšakų. Be prūsų kunigaikščių palikuonių jai priklausė ir Budenstago dešiniosios partijos „Alternatyva Vokietijai“ eksdeputatė Brigita Malzak-Vinkelman bei tuo metu dar dirbę pareigūnai ir kariškiai.
Kadangi byloje figūruoja Rusijos pilietė, į informaciją netruko sureaguoti ir Kremlius. Tiesa, Maskva kištis į incidentą nepanoro bei paneigė turinti su juo kokių nors sąsajų. „Tai greičiau vidinės Vokietijos problemos. Ir jie patys konstatuoja, kad apie jokį Rusijos įsikišimą čia negali būti nė kalbos“, – tuomet pabrėžė Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Reichsbiurgeriai nuolat papuola į Vokietijos teisėsaugos akiratį. Tarkim praėjusių metų lapkritį net aštuoniuose Vokietijos federalinėse žemėse vyko su jais susijusios kratos. Miuncheno prokuratūra tuomet nurodė, kad buvo kratomi 20-ies asmenų, įtariamų susidėjus su nusikalstama grupuote, būstuose.[4]
Pats reichsbiurgerių judėjimas Vokietijoje susiformavo devintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Jo nariai ir šalininkai yra įsitikinę, kad Vokietija iki šiol išlieka okupuota Vakarų sąjungininkų ir nefunkcionuoja kaip suvereni valstybė.
Reichsbiurgeriai nepripažįsta Vokietijos įstatymų ir pabrėžia, kad valstybė turi atkurti 1937 metų sienas. Vokietijos Federalinės Konstitucijos apsaugos valdybos duomenimis, 2022 metais judėjimui priklausė ar jį palaikė maždaug 23 tūkst. žmonių. (palyginimui, maždaug tiek gyventojų turi Utena arba Kėdainiai).
Reicho piliečių judėjimas yra bendras terminas, apibūdinantis organizaciniu ir ideologiniu požiūriu labai nevienalytę sistemą, susidedančią iš daugiausia individų, rečiau mažų ir labai mažų, kartais į sektas panašių grupių. Juos sieja tai, kad jie neigia Vokietijos Federacinės Respublikos, kaip teisėtos ir suverenios valstybės, egzistavimą ir iš esmės atmeta jos atstovus bei visą Vokietijos teisinę sistemą. Vadinamųjų Reicho piliečių atstovaujamos ideologijos dažnai apima demokratijos atmetimą, ideologinius monarchizmo elementus , dešiniojo sparno ekstremizmą, istorinį revizionizmą ir kartais antisemitizmą , ezoteriką ar dešiniąją ezoteriką arba holokausto neigimą. Jie laikosi atviros ir pliuralistinės visuomenės nepritarimo ir, be kita ko, atsisako mokėti mokesčius ir baudas arba vykdyti teismo įsakymus ir administracinius sprendimus.
„Klasikiniai“ Reicho piliečiai tvirtina, kad, jų nuomone, egzistuoja ne Vokietijos Federacinė Respublika, o Vokietijos Reichas arba Imperija, kurios ribos buvo nustatytos 1937 metais. Šiam Vokietijos Reichui kaip organizacijai atstovauja „komisarinė Reicho vyriausybė“ (KRR), tačiau realiai tai yra tarpusavyje dėl kovos konkuruojančios grupės.[5]
