- Teismas nusprendė, kad Petras Gražulis „galėjo nusižengti“
- Teisės profesoriaus verdiktas griežtas: teismai negali remtis prielaidomis
- Už KT sprendimo dėl Petro Gražulio slypi LGBT aktyvisto ausys?
Teismas nusprendė, kad Petras Gražulis „galėjo nusižengti“
Konstitucinis Teismas (KT) antradienį priėmė išvadą, kad parlamentaras Petras Gražulis pažeidė Konstituciją ir sulaužė Seimo nario priesaiką. Ši KT paskelbta išvada Seimui leis spręsti dėl P. Gražulio mandato panaikinimo.
„(...) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas teikia išvadą: Lietuvos Respublikos Seimo nario Petro Gražulio veiksmas – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, – antradienį teismo išvadą įgarsino KT pirmininkas Gintaras Goda.
„Šiuo veiksmu (...) Seimo narys Petras Gražulis šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – nurodoma nutarime.
KT atkreipė dėmesį ir į tai, kad Seimo nario Lino Jonausko darbo vieta balsavimo metu nebuvo tuščia, Seimo narys dalyvavo posėdyje. Tačiau iš posėdžio vaizdo įrašo matoma, kad pats L. Jonauskas balsavime nedalyvavo ir pulto nelietė. Taip pat matyti, kad šalia jo sėdintis P. Gražulis kaire ranka „atlieka nenustatytą veiksmą“ prie kolegos pulto.
„Atsižvelgiant į (...) darytina išvada, kad tik Seimo narys Petras Gražulis galėjo paspausti Seimo nario Lino Jonausko balsavimo pulto mygtuką“, – argumentus išsakė G. Goda.
Nors pats paspaudimo momentas nebuvo įrodytas, KT teisėjas Aurelijus Gutauskas patikino, kad net ir vienkartinis balsavimas reiškia atstakomybę prieš tautą ir valstybę.
Teisės profesoriaus verdiktas griežtas: teismai negali remtis prielaidomis
77.lt situaciją komentuodamas šalyje žymus teisės profesorius, humanitarinių mokslų daktaras Saulius Arlauskas sutiko su tuo, kad joks Seimo narys negali savintis kito seimūno mandato ar balsuoti už jį.
„Jeigu toks dalykas įrodomas, jis tikrai gali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas ar pasisavinimas. Bet, akcentuoju, veiksmas turi būti įrodytas. Teismai privalo remtis ne prielaidomis, o faktiniais įrodymais. Tariamoji nuosaka, ypač tokiose bylose, netinka. Jeigu KT viešai pasirėmė prielaidomis, tai yra labai blogai, nes tokios intitucijos argumentai privalo turėti net didesnę įrodomąją vertę negu pateikiami bendrosios praktikos teismų“, - pabrėžė teisininkas.
Dabar, pasak jo, galima teigti, kad KT net nesugebėjo įrodyti nusižengimo padarymo fakto.
„Kvalifikuoti priesaikos sulaužymą galima tik įrodžius tokios veiklos ar veikimo faktą, o ne apeliuojant į rezultatą. KT to įrodyti nesugebėjo, todėl išvadas padarė remdamasis hipoteze, kas, kaip minėjau, nėra teisinga. Dabar sukuriamas precedentas kitose politinėse bylose teismams elgtis analogiškai, - perspėjo S. Arlauskas. – Tokiems procesams kelias buvo uždarytas prezidento Rolando Pakso byloje, kuomet Lietuvos Aukščiausiasis Teismas aiškiai pasisakė, kad priimant sprendimus prielaidomis vadovautis negalima. Dabar tas kelias vėl tampa atviras, nebent KT viešai pakomentuos ir paaiškins tokio savo sprendimo priežastis.“
Už KT sprendimo dėl Petro Gražulio slypi LGBT aktyvisto ausys?
Skundą dėl galimai netinkamo P. Gražulio elgesio pateikė profesionaliu gėjumi save pristatantis, kaltu dėl priekabiavimo prie pavaldinio Vilniaus savivaldybėje pripažintas, nesusipratimo vardu „Laisvės partija“ narys Tomas Vytautas Raskevičius.
Labai tikėtina, kad toks, kažkodėl Žmogaus teisių komiteto postą gavusio veikėjo poelgis buvo kerštas nuolatiniam LGBT propaguojamų idėjų kritikui P. Gražuliui. O teismo sprendimas tik patvirtino politinę bylos potekstę ir siekį susidoroti su kitaminčiu.
Taigi nuo šiol galima laukti, kad, priklausomai nuo to, kokia politinė konjunktūra „vadovaus paradui“, norintys jai įtikti teismai remsis ne argumentais, įrodymais ar faktais, o prielaidomis ir hipotezėmis. Kitaip sakant, durys į ką tik nuteisto Liberalų sąjūdžio išteisinimą jau pravertos....