Baltijos jūros dugne slypi milijonas tonų Antrojo pasaulinio karo šaudmenų, nuodijančių ekosistemą
Maždaug 1,6 milijono tonų Antrojo pasaulinio karo laikų šaudmenų guli Baltijos ir Šiaurės jūrų dugne, lėtai rūdydami ir išskirdami nuodingas medžiagas, tokias kaip trinitrotoluenas (TNT), kurios teršia jūrų gyvūniją ir kelia grėsmę visai Baltijos ekosistemai. Šie šaudmenys buvo sąmoningai nuskandinti 1946 metais, kai sąjungininkai įpareigojo Vokietiją sunaikinti visus ginklus, baimindamiesi, kad ji vėl gali pradėti karinius veiksmus[1].
Tuo metu atrodė, kad lengviausia tai padaryti tiesiog išmetant ginkluotę į jūrą, todėl į pakrantes buvo siunčiami šaudmenimis pakrauti traukiniai, o žvejai gabendavo juos į paskirtas išmetimo zonas. Dėl stiprių srovių, ypač Šiaurės jūroje, ginkluotė išsibarstė po visą jūros dugną.
„Šios amunicijos korpusai lėtai rūdija, o jų išskiriamos cheminės medžiagos kaupiasi midijose ir žuvyse“, – teigia Vokietijos aplinkos ministerija, kuri vadovauja išvalymo projektui. GEOMAR Helmholco vandenynų tyrimų centras Kilyje šių metų vasarį paskelbtame tyrime perspėjo, kad kai kuriose vietose nuodingų medžiagų koncentracija jau „priartėjo prie kritinių lygių“ ir pabrėžė „skubų poreikį išvalyti šaudmenis, siekiant sumažinti ilgalaikę riziką“.
Vokietija pradėjo šimtamilijoninį projektą: žala jau padaryta
Vokietijos vyriausybė skyrė 100 milijonų eurų eksperimentiniams darbams Baltijos jūroje, siekdama sukurti saugius būdus, kaip iškelti ir sunaikinti nuskandintą ginkluotę. Šiuo metu Baltijos jūroje prie Boltenhageno vyksta keturių savaičių bandomasis projektas, kuriame dirba inžinieriai, narai ir jūreiviai. Jie aptiko apie 900 tonų šaudmenų lauką[2].
Narai dirba dviem pamainomis po 12 valandų, o surinkti šaudmenys laikinai laikomi po vandeniu specialiuose krepšiuose, kad nebūtų pavojinga kelti juos ant platformos. Tik tada, kai specialūs laivai nugabena juos į krantą, šaudmenys naikinami tam skirtose įmonėse.
„Tai nėra įprastas darbas. Didžiausias iššūkis yra tas, kad niekada nežinai, ką rasi“, – sakė naras Dirkas Schoenenas, dirbantis „Baltic Taucher“ komandoje. Jis pabrėžė, kad dėl saugumo mūvi tris poras pirštinių, kad jo oda nesiliestų prie amunicijos.
Ekspertai pripažįsta, kad įrantys sprogmenys kelia ne tik taršos, bet ir sprogimų riziką, nes senų minų ir bombų detonatoriai ilgainiui tampa nestabilūs, nors tokie sprogimai pasitaiko retai. Vis dėlto grėsmė aplinkai yra didelė, nes aptikta vėžį sukeliančių TNT junginių pėdsakų vandenyje šalia šaudmenų sankaupų.
Tarša kelia grėsmę Baltijos jūrai, o sprendimų ieško visa Europa
Vokietijos aplinkos ministerija įspėja, kad ši problema ypač aktuali Baltijos jūrai dėl siauro sąsiaurio, jungiančio ją su Šiaurės jūra ir Atlantu — dėl lėtos vandens cirkuliacijos teršalai čia gali išlikti dešimtmečius. Todėl šiuo metu svarstoma sukurti jūroje veikiančią pramoninę platformą, kuri leistų surinktą amuniciją nedelsiant sunaikinti deginant toksiškas medžiagas, išvengiant rizikos narams.
„Šios išvados svarbios ne tik Vokietijai, bet ir kitoms šalims, nes sena amunicija jūros dugne tampa vis didesne pasauline problema“, – sakė projektą koordinuojantis jūrų inžinierius Volkeris Hesse. Jis pridūrė, kad panašių problemų jau kyla Juodojoje jūroje dėl Rusijos karo Ukrainoje, o Baltijos jūroje ši problema aktuali ir Danijai bei Lenkijai.
„Tai tikrai pasaulinė problema, pakanka pagalvoti apie krizes Vietname ar Kambodžoje, o taip pat čia, mūsų kaimyninėse šalyse“, – teigė V. Hesse.
Kol NATO ir Rusijos įtampa Baltijos jūroje auga, europiečiai vis dar bando išvalyti Antrojo pasaulinio karo palikimą, kad užkirstų kelią ne tik taršai, bet ir potencialioms katastrofoms.
