Nesiruošia pasiduoti masinei atmetimo kultūrai
Lietuvoje įsivešėjus socialinių tinklų ir atmetimo kultūrai, nevengiama su priešais ir kitaminčiais susidoroti kurstant masines patyčias. Taip nutiko ir šį kartą, po Sveikatos teisės instituto (STI) užsakymu atliktos reprezentatyvios „Vilmorus“ apklausos, kurioje žmonių buvo teiraujamasi apie pandemijos metu taikytus ribojimus. Kadangi apklausos rezultatai buvo galutinis akmuo į valdančiųjų daržą, jų ginti puolė aktyviausi internautai, nusprendę daryti didžiulį spaudimą „Vilmorus“. Tačiau apie pandemijos „perliukus“ prakalbę visuomenininkai atšaukimo kultūrai pasiduoti neketina ir sulaukę Andriaus Tapino bei kitų veikėjų įgėlimų pareiškė neketinantys su tuo taikstytis.
Reaguodamas į kilusias bangas dėl surengtos apklausos ir kritikos strėlių apklausos vykdytojo ir „Vilmorus“ vadovo Vlado Gaidžio pusėn, STI pateikė ir savo atsakymą bei paragino gerbti Lietuvos žmonių nuomonę.
„Net neabejojame „Vilmorus“ profesionalumu, dėl to, kaip ir daugelis juridinių asmenų, „Vilmorus“ patikime atlikti apklausas mums aktualiais klausimais. Taip buvo ir šį kartą. Klausimai buvo kruopščiai derinti su „Vilmorus“ specialistais. Vieno iš jų formuluotė netgi šių specialistų pasiūlyta, kitą formuluotę pasiūlėme mes, o „Vilmorus“ profesionaliai pakoregavo. Dėl to rezultatais abejoti neturime pagrindo. Dėkojame įmonei už profesionalumą.
Kartu raginame gerbti Lietuvos žmonių nuomonę, kuri atsispindi reprezentatyviose apklausose. Taip, suprantame, kad kartais apklausose atspindėta visuomenės nuomonės momentinė nuotrauka būna kritiška, nepalanki valdžios sprendimams ar nuvilianti „cancel“ kultūros skleidėjus, tačiau nuomonių įvairovė yra demokratijos, sutarimo ir sėkmingo skirtingų visuomenės narių bendrabūvio pagrindas“, – teigė STI direktorius doc. dr. R. Jankūnas[1].
STI pateiktų klausimų išsamiai neanalizavo
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ šių metų lapkričio 10-19 dienomis atliko reprezentatyvią apklausą apie COVID-19 pandemijos metu taikytus ribojimus. Joje nuskambėjo du klausimai: „Ar 2020-2022 m. priimti pandeminiai ribojimai padarė visuomenei žalą, kurios buvo galima išvengti?“ ir „Ar politikai ir valstybės pareigūnai turi atsakyti už šią žalą?“.
Į pirmąjį klausimą teigiamai atsakė 66 proc. apklaustųjų, 17,2 proc. teigė tam nepritariantys ir 16,9 proc. neturėjo aiškios nuomonės.
Į antrąjį klausimą teigiamai atsakė 58,3 proc. respondentų, nepritarė 18,8 proc. ir 23 proc. neturėjo nuomonės šiuo klausimu.
Kilus diskusijai dėl to, kad esą apklausos rezultatus trečiadienį spaudos konferencijos metu pristatę advokatas I. Vėgėlė, Sveikatos teisės instituto direktorius Rimas Jankūnas ir visuomenininkai nenurodė, kas užsakė apklausą ir formulavo jai klausimus, prasidėjo sniego gniūžčių mėtymasis į vienas kito daržines.
„Vilmorus“ vadovas V. Gaidys pareiškė, kad klausimus formulavo apklausą užsakę STI atstovai. Už du klausimus, kurių buvo klausta 1 002 respondentų, sumokėję 400 eurų ir PVM[3].
Pasak V. Gaidžio, rinkos tyrimų centro specialistai užsakovams klausimų tobulinti nesiūlė, nors, dabartiniu jo įsitikinimu, kai kuriose vietose to objektyvumo pritrūko.
„Galbūt buvo galima klausti, ar, respondentų požiūriu, ribojimai buvo pertekliniai, ar ne“, – pastebėjo jis[3].
V. Gaidys teigė, kad tai nebuvo kažkoks išskirtinis užsakymas, viskas vyko paprastai – buvo atsiųstas klausimas, gautas ir rezultatas. Tačiau pridūrė ateityje STI užduodamus klausimus peržiūrėsiantis atidžiau.
Apžvelgė baimės metus
Tuo tarpu STI kartu su grupe visuomenininkų trečiadienį pranešė apie jų parengtos knygos „Baimės metai: nuo suvaržymų iki atsakomybės“ pristatymą Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje.
Kaip jau minėta, ta pačia tema kaip ir knygos pavadinimas trečiadienį surengtoje spaudos konferencijoje dalyvavo advokatas prof. dr. Ignas Vėgėlė, visuomenės sveikatos prof. Miglė Helmersen, farmakologas doc. dr. Rimas Jankūnas, taip pat mama, buvusi mokytoja, basų mamų akcijos organizatorė Rasa Valantinaitė.
Susibūrę mokslininkai ir visuomenininkai kvietė iš atminties neišbraukti dviejų pandemijos metų ir prisiminti, kokia žala buvo padaryta kiekvienam žmogui: pradedant nuo ką tik gimusio kūdikio ir baigiant vyriausiais šalies gyventojais. Pristatydamas „Vilmorus“ atliktos apklausos rezultatus, R. Jankūnas pabrėžė, kad visuomenė jautriai pripažįsta, jog žalos buvo galima išvengti, o dalies žalos, ypatingai tos, kurią pandemijos ribojimai sukėlė vaikų psichosocialinei raidai, dar ilgai nebus galima įvertinti.
Nuogąstavimų dėl vaikų psichologinės būsenos ir galimų raidos sutrikimų neslėpė ir buvusi mokytoja R. Valantinaitė, kuri pandemijos metu buvo priversta palikti savo, kaip mokytojos, darbą. Ji teigė, kad ribojimų pertekliuje dirbti buvo itin sunku – vaikai priešinosi kaukėms, o suolai esą kasdien skendę dezinfekciniuose skysčiuose. Tačiau pietaudavo vis tiek visi kartu prie vieno stalo – ir be jokių kaukių.
Ji taip pat neslėpė nė negalinti įsivaizduoti, kokia žala buvo padaryta karantinų metu gimusiems vaikams, kurie per nuolatinį kaukių dėvėjimą net lauke nebematė žmonių emocijų.
Visuomenės sveikatos srities mokslininkė prof. M. Helmersen pridūrė, kad visuomenės sveikatai yra svarbu kuriama saugi visuomenė, o COVID-19 viruso kontrolė negali būti palikta tik virusologams. Kadangi koronaviruso valdymo klausimas yra ypatingai svarbus visuomenei, pagrindinės pandemijos kontrolės strategijos, pasak jos, privalėjo atsižvelgti į visus socialinius aspektus.
Imtasi riboti žmogaus konstitucines teises ir laisves
Kalbėdamas apie pandemijos laikotarpį, prof. I. Vėgėlė teigė, kad jo metu buvo įvesti su kertiniais Konstituciniais principais nesiderinantys asmens teisių ir laisvių suvaržymai, turėję dvejopas pasekmes.
„Pandeminiai suvaržymai ne tik griovė žmonių verslus, ribojo jų teisę gauti sveikatos priežiūros paslaugas, bet ir kūrė psichologinį diskomfortą, mažino vaikų ugdymo galimybes“, – teigė I. Vėgėlė.
Jis taip pat pridūrė, kad politikams antroje pandemijos pusėje susivokus, kad hipotetinio „bandos imuniteto“ pasiekti neįmanoma, šie ėmėsi dar drastiškesnių sprendimų ir pradėjo kalbėti apie „galimybių pasą“, kurio neturintiems žmonėms imtos dar labiau riboti teisės ir laisvės. Pavyzdžiui, nepasiskiepijusiems studentams buvo uždrausta lankytis universitete, darbuotojams – dirbti kontaktiniu būdu, nepasiskiepijusiems – net lankytis prekybos centruose ir gauti kitas paslaugas. Dar viso to negana, politikai netrukus prabilo ir apie šio įrankio taikymą vaikams nuo 12 metų.
Todėl, pasak I. Vėgėlės, nederėtų stebėtis ir tokiais visuomenės apklausos rezultatais, rodančiais kritišką visuomenės žvilgsnį taikytiems pandemijos ribojimams.
„Tyrimas yra akivaizdus įrodymas ir to, kad žmonės jaučia, kad su jais sprendimų priėmėjai pasielgė neteisingai. Todėl, pasisakydami už politikų, valstybės pareigūnų atsakomybę, siekia bent tokio teisingumo. Todėl ir atsakomybės už padarytą žalą klausimas yra klausimas, kuris turėtų būti atsakytas vien tam, kad visuomenėje įsivyrautų teisingumo pajautimas ir grįžtų pasitikėjimas valstybe, jos institucijomis. Juo labiau, kad civilinis kodeksas mums leidžia kalbėti apie atsakomybę už žalą, padarytą valdžios institucijų veiksmais“, – komentavo I. Vėgėlė.
Knygoje sutalpintos „vogtos“ visuomenininkų mintys?
Tiek į paskelbtus apklausos rezultatus, tiek į knygos pristatymą Martyno Mažvydo bibliotekoje netruko sureaguoti A. Tapinas. Jis drąsiai pašiepė apklausoje pateiktus klausimus ir svarstė, kodėl nebuvo nurodyto trečiojo klausimo „Ar Dulkys yra gaidys?“ ir stebėjosi, kad į antrąjį klausimą teigiamai atsakė tik 58, o ne 101 proc. apklaustųjų.
Žurnalistas negailėjo kritikos botagų ir „Vilmorus“ – pasak jo, jei jau taip esą nelabai svarbu ruošti apklausas, kur atsakymas jau yra klausime, tai galbūt žmonėms galėtų būti pateikiami ir tokio pobūdžio klausimai kaip: „Ar Žemaitaitis galimai yra pedofilas?“, „Ar Šimonytę reikėtų pakarti?“, „Ar iš Landsbergio reikia atimti vilą Šveicarijoje ir apgyvendinti ten vaikus?“.
Jis atkreipė dėmesį, kad STI pristatytos knygos anotacijoje yra nurodoma, kad į ją sutalpintos Arūno Peškaičio, Alvydo Jokūbaičio, Igno Vėgėlės, Rimo Jankūno, Ilonos Balsytės, Gedimino Storpirščio, Ričardo Savukyno, Ingridos Šimonytės, Andriaus Užkalnio, Arūno Valinsko, Liudvikos Meškauskaitės, Vytauto Abraičio ir kt. asmenų mintys, abejonės ir klausimai.
„Pasiklausiau Arūno Valinsko, ar jis davė interviu šiai knygai ar bent leidimą naudoti kokius nors jo pasisakymus, tai jis kategoriškai tai neigia. Ričardas Savukynas taip pat nieko nežino apie savo dalyvavimą knygos kūrime, spėju taip pat bus ir su kitais, kurie nėra „STI ekspertai”, tai galimai jų mintis STI tiesiog pavogė ir dabar Mažvydo bibliotekoje pristato knygą, kuri tiksliau turėtų vadintis „Baimės metai. Vogtos mintys“, – savo feisbuko paskyroje rėžė A. Tapinas.
