Interneto turinio kontrolė Lietuvoje žengia į naują etapą
Ketvirtadienį Seimas priėmė Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, kuriomis Lietuvos radijo ir televizijos komisijai (LRTK) bei Žurnalistų etikos inspektoriui suteikiami įgaliojimai duoti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams pašalinti įstatyme nurodytą informaciją arba apriboti prieigą prie jos.
Už įstatymo projektą balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 11, o 8 parlamentarai susilaikė. Priimti pakeitimai įsigalios 2027 m. sausio 1 dieną.
Kokie įgaliojimai suteikiami?
Pagal priimtas pataisas, LRTK ir Žurnalistų etikos inspektorius pagal savo kompetenciją galės teikti privalomus nurodymus tarpininkavimo paslaugų teikėjams – interneto platformoms, prieglobos paslaugų teikėjams ir kitiems subjektams, kuriems taikomas Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktas (Reglamentas (ES) 2022/2065). Šie nurodymai galės būti taikomi tiek Lietuvoje įsisteigusiems paslaugų teikėjams, tiek užsienio bendrovėms, jei jų paslaugos teikiamos Lietuvos vartotojams.
Įstatyme numatyta, kad privalomi nurodymai galės būti taikomi informacijai, nurodytai Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose. Šie punktai reglamentuoja įstatymų draudžiamą skelbti informaciją, įskaitant karo propagandą, karo kurstymą, neapykantos kurstymą ir kitą teisės aktuose draudžiamą turinį.
Kartu įstatyme įtvirtinta, kad visi tokie nurodymai turės atitikti Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų akto 9 straipsnio reikalavimus. Tai reiškia, jog sprendimai dėl turinio pašalinimo ar prieigos ribojimo turės būti teisiškai pagrįsti, motyvuoti ir proporcingi.
Kodėl priimti pakeitimai?
Įstatymo rengėjai nurodo, kad pataisų tikslas – suderinti nacionalinį reguliavimą su Europos Sąjungos Skaitmeninių paslaugų aktu ir suteikti atsakingoms institucijoms aiškų teisinį pagrindą reaguoti į neteisėtą turinį internete.
Svarstant projektą Vyriausybė pateikė ir pastabų. Išvadoje pažymėta, kad įstatyme svarbu aiškiau apibrėžti, kokiai informacijai gali būti taikomi privalomi nurodymai, bei užtikrinti, kad jų taikymas atitiktų proporcingumo, teisinio pagrįstumo ir teisminės kontrolės principus, numatytus ES Skaitmeninių paslaugų akte.
Kaip balsavo Seimas?
Projekto svarstymo metu Seimo narys Ignas Vėgėlė buvo pateikęs pataisą, tačiau parlamentas nepritarė net jos svarstymui. Vėliau įstatymas buvo priimtas galutiniu balsavimu.
Pagal priimtą įstatymą naujosios nuostatos įsigalios 2027 m. sausio 1 dieną.
Seime svarstomas ir platesnis kovos su dezinformacija paketas
Be priimtų Visuomenės informavimo įstatymo pataisų, Seimas po pateikimo yra pritaręs ir TS-LKD frakcijos narės Daivos Ulbinaitės inicijuotam penkių įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo siekiama stiprinti valstybės galimybes kovoti su dezinformacija, agresyvaus karo propaganda ir koordinuotomis informacinėmis atakomis[1].
Šiuo teisėkūros paketu siūloma aiškiau apibrėžti dezinformacijos sąvoką, Baudžiamąjį kodeksą papildyti naujais straipsniais, numatančiais baudžiamąją atsakomybę už pavojingos dezinformacijos skleidimą ir agresyvaus karo propagandą, taip pat nustatyti teisinį reguliavimą vadinamųjų „SIM spiečių“ naudojimui. Projekte taip pat numatomi Administracinių nusižengimų kodekso, Elektroninių ryšių bei Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo pakeitimai.
Pasak pataisų iniciatorių, šių pakeitimų tikslas – suteikti valstybės institucijoms daugiau teisinių priemonių kovoti su informacinėmis grėsmėmis ir stiprinti nacionalinį saugumą. Tuo metu siūlomos Baudžiamojo kodekso pataisos, numatančios iki penkerių metų laisvės atėmimo bausmę už tam tikras su dezinformacija ir agresyvaus karo propaganda susijusias veikas, taip pat administracinė atsakomybė už neteisėtą automatizuotos SIM įrangos naudojimą, dar nėra priimtos – šie įstatymų projektai artimiausiu metu bus svarstomi Seimo komitetuose.
