Žirmūnuose užfiksavo, kaip trimeriu pjaunama dar neauganti žolė
Feisbuko socialiniame tinkle gyventojai pasidalino vaizdo medžiaga, kurioje matyti, kad balandžio antrąją dieną, kai ne vienoje Lietuvos vietoje apskritai snigo, Vilniaus Žirmūnų rajone vyrai trimeriais pjovė pernykštę žolę. Spėjama, kad šį keistą darbą tikriausiai darė seniūnijos darbuotojai, nors savivaldybės valdininkai visomis išgalėmis ir gynėsi nuo tokios prielaidos.
Situacija būtų nelabai reikšminga, jei ne faktas, kad žolė dar niekur neauga, o trimeriais mojuojantys keturi vyrai faktiškai pjovė orą.
„Sako, Žirmūnuose savivaldybė jau pjauna žolę. <…> matosi, kaip būrys darbštuolių vaikšto su trimeriais, vaizduodami pernykščios žolės pjovimą.
Darbo imitavimas paprastai būna visiškai galutinėse stagnacijos stadijose, ir naudojamas tada, kai reikia banaliai prirašinėti kokias nors veiklas, tam, kad atsirastų pinigų, o darbuotojai atrodytų pilnai apkrautais darbu (nes neduokdie, sugalvos kas nors sumažinti).
Žodžiu, neblogai užsukti procesai, neblogai. Žaliasis darnumas, ar kaip jie ten šitą vadina. Žalsvoji banga?“, – socialiniame tinkle vaizdo įrašo nuotrupa pasidalijo visuomenininkas ir tinklaraštininkas Ričardas Savukynas[1].
Vilniaus savivaldybė teigė, kad žolę pjovė ne jų darbuotojai
Netruko tiek pačioje feisbuko grupėje, tiek po tinklaraštininko komentaru apsireikšti ir oficiali Vilniaus miesto savivaldybės paskyra. Iš jos buvo pakartotinai rašoma, esą čia platinama melagiena, trimeriai darbuotojams nebuvo išduoti ir apskritai esą video medžiaga yra melagiena.
Maža to, savivaldybės komunikacija iškėlė dvejonę, ar legaliai viešoje vietoje trimeriais mosikuojantys darbininkai buvo nufilmuoti – esą prašymo juos filmuoti savivaldybė nebuvo gavusi.
„Kas ir ką vakar filmavo neaišku, teritoriją prižiūrinti įmonė darbininkams trimerių nėra net išdavusi.
Jau vakar domėjomės ir atsakėme, tai ne teritoriją prižiūrinčios įmonės darbininkai, jiems net trimeriai neišduoti. Seniūnija bendravo su gyventojais buvo dronas ir kelios kameros, kas ir ką filmavo negalime pasakyti, nes informacijos apie vykdomus filmavimus neturime.
Kokį nusikaltimą jie padarė? Vaizdo medžiagoje, keli esą darbininkai eina pieva ir esą ją pjauna? Vienintelis reikalavimas, kurio jie neišpildė, nederino filmavimų su Vilniaus kino biuru“, – komentaruose nuo šių pernykštės žolės pjovėjų griežtai atsiriboti bandė savivaldybės komunikacijos skyrius.
Žolės šienavimo ypatumų Vilniuje gyventojai nesupranta jau seniai
Tai nėra pirmas kartas, kai Vilniaus miesto savivaldybės aplinkos priežiūros darbai kelia klausimus gyventojams ir visuomenininkams.
Kurį laiką buvo laikomasi sprendimo nepjauti žolės visai, atsisakant šienavimo ten, kur jis nėra būtinas, Esą daugelyje miesto vietų kursis natūralios gamtos oazės, padedančios gyventi jaukiau ir tvariau.
Žadėta, kad žemaūgė, nuolat šienaujama veja bus išlaikoma tik ten, kur ji yra būtina, tai yra, daugiabučių aplinkoje, aikščių, skverų, parkų pagrindinėse ir aktyviai naudojamose viešosiose erdvėse. Esą laisvai želti pievos, savaiminiai medžiai ir krūmai galėtų aplinkkelių šlaituose, daugumos gatvių skiriamosiose eismo juostose, transporto žieduose. Šie ir panašūs plotai būtų šienaujami prireikus kelis kartus per metus arba išvis nešienaujami. Natūraliai gamtai paliktuose miesto plotuose žadėta šalinti tik invazinius augalus, galinčius užgožti mums įprastą augmeniją.
„Natūralių pievų mieste koncepciją kūrėme kelerius metus, tam kasmet sąmoningai mažinome šienavimo apimtis. Remdamiesi sukaupta patirtimi, atsižvelgę į žmonių, bendruomenių, atsiliepimus, kitų miestų želdinimo kolegų bei mokslininkų išvadas, sukūrėme taisykles, kurias galima pavadinti nešienavimo planu vešlių pievų naudai“, – sako Ramunė Baniulienė, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miestovaizdžio skyriaus vedėja[2].
Tačiau gyventojai praėjusią vasarą guodėsi matę visiškus kontrastus – kol vienur žolė žėlė iki pažastų, kitur buvo skutama kone iki žemės. Mielai žolės šienavimu buvo užsiima ir plynuose laukuose, šalia kurių nėra jokių gyvenamųjų namų ir žmonės apskritai ten nevaikšto, o ten, kur žmonės pasivaikščioti eina, arba reikalingas geras matomumas automobilių eismui, žolė palikta augti, kiek tik gali.
Kaip tuomet rašė lrytas.lt, savivaldybė buvo nelinkusi vilniečiams aiškinti chaotiško šienavimo ypatumų. Kodėl Fabijoniškėse prie apšvietimo atramų palikti aukštos žolės kuokštai? Kodėl prie šaligatvių peraugusi žolė netvarkingai nukertama, o už kelių metrų palikti stagarai? Atsakymų į panašius klausimus negauta. Nieko iš savivaldybės neišgirdo ir verslo centre L3 dirbantys vilniečiai, kurie pro biurų langus stebėjo, kaip pjaunamas didžiulis laukas netoli parodų ir konferencijų centro „Litexpo“.
Nežinia, kam reikėjo pjauti pievą, kuria niekas nevaikšto, arti nėra gyvenamųjų namų. Juokaudami vieno biuro darbuotojai traktorininką pavadino menininku. Jis suko ratus guldydamas pradalges, mažai kvaršindamas galvą, koks beprasmis jo darbas. Paklausta, kodėl taip buvo nupjauta pieva prie Laisvės prospekto, savivaldybės Teritorijų tvarkymo poskyrio vedėja Rasa Ražanskienė aiškino, kad tai yra privati teritorija[3].
Žolės pjovimu stebisi ir Kaune
Nors Vilnius paskutiniu metu skamba dažniau ir garsiau kaip miestas, kuriame įgyvendinama keista žolės šienavimo strategija, nesusipratimų būta ir antrame pagal dydį Lietuvos mieste.
Štai Kaunas, nors ir neaugina žolės iki pažastų, trimeriais aprūpina veikiausiai nelabai gamtą mylinčius savo darbuotojus.
Štai pernai ne vieną kartą prie Kauko laiptų gyvenantys kauniečiai stebėjosi, kodėl trimeriais ginkluoti darbininkai žolę ten skuta kone su visomis šaknimis.
„Tai nuolatinė problema. Taip gražiai sutvarkė Kauko laiptus, pasėjo žolę, tačiau šią vietą tvarko tokie netikę tvarkytojai, kad po jų vizito kalnas būna visas plikas. Pjauna ir per karščius, dulka viskas su ta nešiojamąja žoliapjove. Jau net žolės neliko, vien plika žemė, viskas nuplėšta. Vietomis liko tik tinklas, kuris, matyt, turi saugoti šlaitą“, – problemą dėstė „Kauno dienos“ skaitytoja Audronė. Ji tikino ne kartą žolės pjovėjų klaususi, kodėl reikia taip viską naikinti, kad net žalio stiebelio neliktų, tačiau gavo atsakymą, kad jiems esą taip savivaldybė liepė[4].
