Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje diskutuota apie meno vietą žmogaus gyvenime
Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame Vilniaus universiteto (VU) diskusijų klubo pokalbyje buvo keliami klausimai apie meno prigimtį, jo reikšmę žmogui ir santykį su tiesos paieškomis.
Diskusiją moderavusi VU Gyvybės mokslų centro biofizikos doktorantė Ieva Šiugždaitė pokalbį pradėjo mintimi, kad kūryba gali būti atsakas į žmogaus patiriamą baimę ir neapibrėžtumą.
Moderatorė citavo filosofą Leonidą Donskį, kuris kūrybinę drąsą yra apibūdinęs kaip priešingybę agresijai ir destrukcijai.
„Kūryba mus sutaiko su pasauliu, kuris kelia siaubą“, – sakė I. Šiugždaitė, kviesdama diskusijos dalyvius svarstyti, kodėl menas apskritai egzistuoja.
Neuromokslininkė prof. Inga Griškova-Bulanova meną apibūdino kaip specifinę smegenų būseną
VU Gyvybės mokslų centro neuromokslininkė prof. Inga Griškova-Bulanova siūlė į meną žiūrėti kaip į specifinę smegenų būseną, leidžiančią žmogui priimti neapibrėžtumą.
„Menas yra optimali neapibrėžtumo būsena, kai mes galime priimti dvejopo sprendimo galimybę“, – kalbėjo mokslininkė.
Pasak prof. I. Griškovos-Bulanovos, žmogaus smegenys nuolat siekia sumažinti neapibrėžtumą, nes tai susiję su išlikimu. Tačiau menas leidžia saugiai tyrinėti situacijas, kuriose nėra vieno aiškaus atsakymo.
„Tai yra mums reikalinga būsena – simuliacija, kurioje galime išbandyti tam tikrus socialinius scenarijus, išgyventi ir prieiti prie geriausio sprendimo“, – svarstė ji.
Menininkai diskusijoje meną siejo su tiesos paieškomis ir žmogaus savęs pažinimu
Diskusijoje dalyvavęs tarpdisciplininio meno kūrėjas Robertas Narkus meną apibūdino kaip bandymą pabėgti nuo mąstymo inercijos.
Jis pasakojo apie savo kūrybinius eksperimentus, kuriuose svarbų vaidmenį atlieka atsitiktinumas, improvizacija ir netikėtos situacijos.
„Menas yra instinktas ieškoti tiesos“, – sakė R. Narkus. Pasak menininko, žmogus per kūrybą bando suprasti, kodėl apskritai egzistuoja.
Diskusijoje taip pat svarstyta, ar menas nuo pat pradžių buvo komunikacijos forma. Pokalbio dalyviai prisiminė urvų piešinius ir diskutavo, ar jie buvo žinia ateities kartoms, ar turėjo platesnę reikšmę.
Kultūros kritikė dr. Karolina Rybačiauskaitė teigė, kad menas yra daugiau nei komunikacija
Kultūros kritikė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja dr. Karolina Rybačiauskaitė abejojo, ar meną galima redukuoti iki informacijos perdavimo.
„Menas yra daugiau negu komunikacija ir daugiau negu žinios perdavimas“, – teigė ji.
Anot dr. K. Rybačiauskaitės, pati meno samprata skirtingais laikotarpiais keitėsi. Senovės graikams menas pirmiausia reiškė amatą ir meistrystę, o šiandien jis dažnai suvokiamas kaip patirtis ar refleksija.
Diskusijos dalyviai taip pat aptarė klausimą, ar grožis apskritai gali būti objektyvus. R. Narkaus teigimu, tai, ką visuomenė laiko gražiu, nuolat keičiasi kartu su kultūriniu ir politiniu kontekstu.
Ukrainos karo tema tapęs performansas diskusijoje iškeltas kaip meno poveikio pavyzdys
Viena emocingiausių diskusijos dalių tapo pokalbis apie meno poveikį žmogui. Dalyviai aptarė Ukrainos paviljono performansą Venecijos bienalėje, kuriame žmonės atkartojo karo garsus – dronų ir ginklų triukšmą.
„Atrodo, mes girdime nemažai žmonių pasakojimų, bet kažkodėl tai nėra taip paveiku kaip meno forma“, – svarstė I. Šiugždaitė.
Prof. I. Griškova-Bulanova aiškino, kad meno poveikis gali būti susijęs su tuo, jog jis aktyvuoja daugelį smegenų sričių vienu metu.
„Menas labai gerai ir labai intensyviai aktyvuoja faktiškai visas smegenis“, – sakė mokslininkė.
Diskusijos dalyviai meną įvardijo kaip būdą suprasti save ir pasaulį
Diskusijos metu ne kartą grįžta prie minties, kad menas žmogui svarbus ne tik dėl estetikos ar grožio. Daug svarbesniu tampa pats procesas – bandymas suprasti pasaulį, save ir savo santykį su aplinka.
Menotyrininkė ir meno konsultantė Karolina Tomkevičiūtė teigė, kad menas dažnai tampa būdu išeiti iš kasdienio matymo ribų ir patirti tai, ko žmogus galbūt niekada neieškotų pats.
„Kartais menas atveda į tokias vietas, kur galbūt šiaip neužsuktum, negalvotum ir niekada tau ten nekiltų mintis nukeliauti“, – sakė ji.
Diskusijoje nuskambėjo mintis, kad menas veikia ne todėl, kad pateikia aiškius atsakymus, o todėl, kad leidžia ieškoti, abejoti ir interpretuoti. Pasak pašnekovų, būtent ši laisvė žmogų traukia prie meno nuo seniausių laikų.
Liudmila Januškevičienė
Viešosios komunikacijos projektų vadovė
Komunikacijos ir rinkodaros skyrius
Tel. +370 601 17080
El. paštas: [email protected]
Vilniaus universitetas
Universiteto g. 3, LT-01513 Vilnius
