Vilčinskai teigia esantys neteisėtai kaltinami ir laukia Aukščiausiojo Teismo verdikto
Mindaugo ir Ingos Vilčinskų byla, kurioje jie kaltinami bandymu su trimis mažamečiais vaikais pabėgti į Baltarusiją, atsidūrė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo rankose. Prokuratūra siekia, kad ši rezonansinė byla būtų grąžinta į Kauno apygardos teismą ir nagrinėjama iš naujo, o patys Vilčinskai tikisi galutinio išteisinimo.
„Mes pasakėm, kad iš ne teisės negali gimti teisė. Jeigu buvo panaikinta nutartis dėl neteisėtais veiksmais paimtų vaikų, tai ir visi po to priimti sprendimai yra neteisėtumo pratęsimas. Mes tikimės, kad Aukščiausiasis Teismas kažkiek apgins teisėtos valstybės statusą. Jeigu šis teismas mus paliks kaltais, tada pačios teisinės valstybės nėra“, – po LAT posėdžio sakė M. Vilčinskas[1].
Byla buvo nagrinėjama uždarame trijų teisėjų kolegijos posėdyje pagal tiek prokuratūros, tiek Vilčinskų kasacinius skundus. Kauniečių teigimu, jie skundė sprendimą, kuriuo buvo palikti kaltais dėl savo vaikų pagrobimo, nors patys sako tik bandę juos susigrąžinti.
„Prokuratūra nori mus nuteisti už tai, kad bandėme kirsti sieną. O mes skundėme, kad mus paliko kaltais, kad mes pagrobėme savo vaikus. Jeigu būtų išteisinę, kažkam prasidėtų baudžiamosios bylos. Palieki kaltais, atleidi, esą prarado pavojingumą. Bet koks pavojingumas buvo irgi nėra aišku“, – kalbėjo vyras, rankose laikydamas storą dokumentų aplanką su teismų nutartimis ir raštais institucijoms.
LAT savo verdiktą šioje byloje skelbs lapkričio 18 dieną. Sprendimas bus galutinis ir neskundžiamas.
Kauno teismas Vilčinskus išteisino, o prokuratūra siekia juos nubausti už bandymą kirsti sieną
2023 metų liepos 18 dieną iš vaikų globos centro „Pastogė“ Kaune buvo pagrobti trys vaikai – penkerių, septynerių ir devynerių metų. Po kelių savaičių pasieniečiai netoli Baltarusijos sienos sulaikė jų tėvus – Mindaugą ir Ingą Vilčinskus. Teisėsauga įtarė, kad jie su vaikais bandė pabėgti į Baltarusiją, tačiau tėvai visą laiką tvirtino veikę iš nevilties, siekdami susigrąžinti iš jų neteisėtai paimtus vaikus.
Šių metų sausį Kauno apygardos teismas paliko galioti pirmosios instancijos sprendimą, kuriuo Vilčinskai buvo išteisinti dėl pasikėsinimo neteisėtai kirsti valstybės sieną. Teismas konstatavo, kad tokie veiksmai pagal įstatymą nėra laikomi sunkiu ar labai sunkiu nusikaltimu, todėl baudžiamoji atsakomybė už rengimąsi pereiti sieną netaikoma.
Tačiau Kauno apygardos prokuratūros prokurorė Gitana Kaupė pateikė apeliacinį skundą ir prašė pripažinti Vilčinskus kaltais dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo, kiekvienam skiriant po 2500 eurų baudą. Prokurorės manymu, teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad kaltinamųjų parodymai buvo nenuoseklūs, o jų elgesys rodo aiškų pasirengimą kirsti sieną.
Vilčinskai iš pradžių pripažino kaltę, byla buvo baigta baudžiamuoju įsakymu, paskiriant areštą su vykdymo atidėjimu. Vėliau pora pasiekė, kad byla būtų nagrinėjama žodžiu, ir tuomet teisme savo kaltę ėmė neigti.
Vaikų paėmimas ir „suverenų“ judėjimo kontekstas išlieka ginčo esmė
Vaikai iš Vilčinskų buvo paimti teismo sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad jie nelankė ugdymo įstaigų, neturėjo socializacijos sąlygų, o jų tėvai deklaravo nepripažįstantys Lietuvos įstatymų. Valstybės saugumo departamentas vėliau nurodė, kad Vilčinskai priskiria save vadinamajam „suverenų“ judėjimui, kurio nariai atsisako pripažinti valstybės institucijų galią.
Šeima šiuos kaltinimus atmeta ir tvirtina, kad jų vaikai buvo atimti neteisėtai, o teisinė sistema iki šiol vengia pripažinti padarytas klaidas. „Jeigu šis teismas mus paliks kaltais, tada pačios teisinės valstybės nėra“, – pabrėžė M. Vilčinskas.
Visuomenėje šis atvejis sukėlė diskusijas dėl valstybės teisės kištis į šeimos gyvenimą ir dėl institucijų atsakomybės, kai vaikai atskiriami nuo tėvų. Vilčinskų rėmėjai mano, kad jų istorija parodė sistemines spragas socialinės apsaugos ir teisingumo srityse, o šeimos kova tapo platesnio pasipriešinimo neteisingumui simboliu.
