Vienatvės rizika didėja tarp mažas pajamas gaunančių ir LGBTQ asmenų
Kai gyvenimo tėkmė nusistovi – šie pokyčiai dažniausiai išryškėja vyresniame amžiuje – jis staiga gali pasirodyti bemaž tuščias. Laimei, yra keletas būdų praskaidrinti kasdienybę net ir žengiant į septintą dešimtį.
Iš tiesų daugelis vyresnio amžiaus asmenų jaučiasi labiau izoliuoti lyginant su ankstesniais gyvenimo momentais – pradedant išsikrausčiusias vaikais, baigiant ilgainiui mirusiais artimaisiais bei draugais, jau nekalbant apie nejučia užsibaigusias veržimosi į amžinai skubančią visuomenę dienas. Galbūt ir jums toks pojūtis nėra svetimas?
Ne vienas žmogus, deja, rytais pabunda galvodamas, ką daryti ir kaip jaustis labiau motyvuotam. Jiems, be kita ko, tampa įprasta su ašaromis žiūrėti į senas nuotraukas ir ilgėtis praėjusių dienų. Jeigu vis tik susiejate save su tokiais ar panašiais išgyvenimais, jums gali kilti sunkumų nešiojantis šią vienatvės patirtį ant, rodos, vis labiau slegiančių pečių.
Šiaip ar taip, pradžioje pravartu atskirti vienatvę nuo fizinių būsenų, tokių kaip laikinas vienišumo jausmas. Vienatvė šiuo atveju yra subjektyvi patirtis, kurią galima apibūdinti kaip kančios formą dėl jausmo, kad jūsų socialiniai poreikiai nėra patenkinti. Būtent vyresnio amžiaus asmenims tokie išgyvenimai, kaip artimųjų netektis ar kardinalūs kasdienybės pokyčiai padidina vienatvės riziką.
Ir štai, nors apskaičiavimai apie šios tendencijos paplitimą tarp vyresnio amžiaus žmonių visame pasaulyje skiriasi, kai kurios apklausos rodo, jog maždaug trečdalis vyresnio amžiaus žmonių Jungtinėse Valstijose jaučia liūdesį; tiems, kurie gauna mažas pajamas arba priklauso LGBTQ, kyla dar didesnė rizika pasauliniu mastu[1].
Vienišumas susijęs su aukštu kraujospūdžiu ir širdies ligomis
Kartais vienatvė gali slopinti motyvaciją užsiimti kasdiene veikla, ir netgi prisidėti prie atsiribojimo nuo kitų[2].
Tiesa, JAV Nacionalinis senėjimo institutas pabrėžia, kad vienatvė netgi susijusi su ligų, tokių kaip aukštas kraujospūdis, širdies ligos ir kognityvinis susilpnėjimas, vystymusi bei pablogėjimu, taip pat su psichinės sveikatos problemomis. Detaliau kalbant, mokslininkai teigia, kad vienatvė sąveikauja su nervų sistema taip, jog gali pakenkti ir sukelti pernelyg didelio budrumo jausmą, miego sutrikimus bei emocinę kančią. Ir tai yra pirmieji būklių, tokių kaip depresija ir nerimas, simptomai.
Atrodė, kad mano močiutė atitiko visus „reikalavimus“ tai patirti.
Jos vyras, jūsų žiniai, mirė gana anksti, palikdamas ją su dviem mažais vaikais. Sulaukusi 80 metų ji dirbo mokyklos valgykloje ir visą savo gyvenimą gyveno tame pačiame mažame name. Tačiau ji niekada neatrodė nuliūdusi, net ir po to, kai jos vaikai paliko namus. Klausite: kokia gi buvo šios moters paslaptis?
Tai galėjo būti draugystė su savimi, kurią ji puoselėjo kas rytą medituodama prieangyje su kavos puodeliu rankose, arba mezgimo valandos, skirtos kiekvienam proanūkiui. Ji daug nepasakojo apie savo, kaip našlės, gyvenimą, išskyrus: „Kam skųstis, tai nieko nepakeis“. Akivaizdu, jog būtent šis požiūris apsaugojo ją nuo kančių.
Nepaisant to, kai kurie tyrimai su vyresnio amžiaus žmonėmis rodo, jog kognityvinės elgesio terapijos (CBT) metodai taipogi padeda sušvelninti vienatvės poveikį[3]. (Didžioji CBT darbo dalis skirta pakeisti nenaudingus mąstymo modelius.)
Suprantama, kad negalima sugrąžinti prarasto mylimojo, bet svarbiausia nepamiršti, kad bet kuriame amžiaus tarpsnyje turite galimybę pakeisti savo mintis ir veiksmus, kurie, neabejotina, turės įtakos savijautai.
Naujų dalykų išmėginimas padės išvengti liūdesio
Yra daug būdų, kaip pagerinti savijautą, ir tai „galioja“ įvairaus amžiaus žmonėms.
Atkreipkite dėmesį į savo mintis. Gali būti, kad vidinis dialogas veda į neviltį. Jei sąmoningai atkreipsite dėmesį į savo mintis, pastebėsite, jog kai kurios iš jų yra neigiamai iškreiptos. Pavyzdžiui, daugelis senyvo amžiaus žmonių pastebi, kad nevalingai kartoja sau tokius dalykus kaip: mano vaikai niekada nepaskambins, jie per daug užsiėmę ir pan. Panašios mintys stiprina vienatvės jausmą. Kai suprasite, kad tam tikros mintys yra nenaudingos, galite imtis veiksmų joms valdyti. Jei jums kyla mintis „aš esu vienas“, galite pasakyti sau, kad esate už tai dėkingas, kaip ir už daugelį kitų dalykų, kuriuos turite. Toks paprastas mąstymo posūkis daro didelę įtaką nuotaikai.
Ieškokite naujų ryšių bendruomenėje. Įsitraukimas į bendruomenės organizaciją ar veiklą yra išbandytas būdas užmegzti ryšį su kitais, jaustis mažiau izoliuotais ir sustiprinti savivertės jausmą. Netoliese esantis bendruomenės centras, religinė organizacija ar net vietinė biblioteka gali pasiūlyti galimybę leisti laiką šalia kitų. Iš esmės bet kokia veikla padeda kovoti su vienišumo jausmu – net ir pokalbiai, kurie galbūt vystomi visai netoliese, jūsų kaimynystėje.
Puoselėkite turimus santykius. Įprastų kontaktų užmezgimas su rūpimais žmonėmis yra dar vienas teigiamas veiksmas, kurio galite imtis kovojant su vienatve. Jei šeima ar draugai yra ganėtinai toli, apsvarstykite galimybę reguliariai siųsti laiškus arba paskambinti mylimam žmogui. Kitas variantas – nesvarbu, kur gyvena draugas ar giminaitis – pasiūlyti susiskambinti kiekvieną savaitę arba kas kelias savaites tam tikru laiku. Jei gyvenate netoliese, galite suplanuoti mėnesinį susitikimą. Tai padės užmegzti glaudesnį ryšį.
Apsvarstykite naujus būdus gyvenimo įprasminimui. Norėdami kovoti su vienatve, pagalvokite apie savo tikslą: kaip galėtumėte rasti naujų būdų prisidėti prie kitų gyvenimo? Viena iš galimybių – užsiimti savanoryste, tokiu būdu ne tik padedant nuskriaustiems gyvūnams, bet ir, reikalui ir galimybėms esant, pažeidžiamiems jaunuoliams.
Naudokite technologijas tikslingai. Net trumpi tekstiniai pranešimai ar pokalbiai feisbuke suteiks vertingų šansų palaikyti ryšį. (Mano senelis, kuriam 72 metai, kas savaitę randa linksmų memų ir animacinių filmų, kuriuos siunčia savo paaugliams anūkams.) Vaizdo skambutis „FaceTime“ ar panašioje platformoje yra dar vienas būdas susisiekti su asmeniu, kuris šiuo metu nepasiekiamas. Šie „apsilankymai“ gali imituoti gyvus susitikimus. Internetas taip pat naudingas norint susisiekti su bendruomenės organizacijomis, kurias sunku pasiekti asmeniškai.
Vienatvės patirtis, kaip jau supratote, gali sukelti stresą ir turėti sąsajų su sveikata ir gerove. Dėl šios priežasties rekomenduojama ryžtis išmėginti naujus dalykus ir veiklas, nesvarbu, ar tai būtų kažkas panašaus į jogą sėdint, ar tiesiog pasivaikščiojimą po apylinkes.
