Pavojingiausia klaida keliuose – prarastas budrumas
Vos sekundė neatidumo – ir prieš automobilio žibintus gali išnirti kelis šimtus kilogramų sveriantis laukinis žvėris ar net jų būrys. Tokios akistatos Lietuvos keliuose kasmet tampa tūkstančių avarijų priežastimi, o specialistai sako, kad net moderni infrastruktūra ne visada gali apsaugoti nuo skaudžių pasekmių.
Nors keliuose daugėja tvorų, gyvūnų pralaidų ir specialių perėjų, svarbiausias saugumo faktorius vis dar išlieka vairuotojo reakcija ir budrumas. Dėl to „Via Lietuva“ pradėjo kampaniją, kuria vairuotojai raginami iš naujo įvertinti savo požiūrį į greitį[1].
Aplinkosaugos specialistas Tomas Kantaravičius pabrėžia, kad daugelis vairuotojų klaidingai mano, jog laukinių gyvūnų reikia saugotis tik rudenį ar pavasarį bei naktimis. Pasak jo, žvėrys juda visais metų laikais ir gali į kelią išbėgti net dienos metu. Ypač apgaulingi tampa miškingi užmiesčio keliai, kur mažesnis eismas ir geras matomumas sukuria klaidingą saugumo jausmą. Būtent tokiose vietose vairuotojai dažnai pernelyg atsipalaiduoja.
Visiško saugumo negarantuoja net modernios tvoros ir tiltai
Per pastaruosius metus Lietuvoje įrengta nemažai saugumo priemonių – apsauginių tvorų, specialių pralaidų, o „Via Baltica“ ruože atsirado ir pirmieji žalieji tiltai laukinių gyvūnų migracijai. Tačiau specialistai primena, kad gyvūnų elgesys išlieka nenuspėjamas, todėl vien infrastruktūros nepakanka. Vairuotojams rekomenduojama miškingose vietovėse rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį – tokį, kuris leistų laiku sustabdyti automobilį.
Ekspertai perspėja, kad pavojingiausia tokiose situacijose tampa panika. Netikėtai prieš automobilį pasirodžius gyvūnui vairuotojai dažnai bando staigiai manevruoti, tačiau tai gali baigtis dar sunkesne avarija.
Specialistai pataria stipriai stabdyti, išlaikyti automobilio kontrolę ir nepamiršti, kad vieną gyvūną dažnai seka ir kiti. Didžiausią grėsmę keliuose kelia stambūs žvėrys – briedžiai, elniai, stirnos ir šernai, o susidūrimai su jais neretai baigiasi itin skaudžiomis pasekmėmis.
Gyvūno partrenkimas gali kainuoti ir vairuotojo pažymėjimą
Visgi, susidūrimų su laukiniais gyvūnais Lietuvos keliuose dažniausiai padaugėja jau rudenėjant. Aplinkosaugos specialistas Tomas Kantaravičius aiškina, kad prasidėjus gyvūnų migracijai ir rujai žvėrys tampa mažiau atsargūs bei dažniau pasirodo šalia kelių. Didžiausia rizika vairuotojams kyla vakare, naktį ir anksti ryte, ypač miškingose vietovėse[2].
Specialistai rekomenduoja tokiose vietose mažinti greitį, atidžiai stebėti kelkraščius ir nepamiršti, kad gyvūnai dažnai juda grupėmis – paskui vieną stirną ar šerną gali pasirodyti ir daugiau žvėrių.
Pasak ekspertų, dažnu atveju pamatę gyvūną žmonės dažnai pradeda signalizuoti, mirksėti šviesomis ar staigiai sukti vairą, tačiau tai gali tik dar labiau išgąsdinti gyvūną ir sukelti dar pavojingesnę situaciją. Tomas Kantaravičius bei kelių saugumo specialistai pataria pirmiausia stipriai stabdyti, išlaikyti automobilio kontrolę ir vengti staigių manevrų. Taip pat rekomenduojama rinktis ne maksimalų leistiną, o saugų greitį – tokį, kuris leistų prireikus laiku sustabdyti automobilį.
Jeigu susidūrimo išvengti nepavyko, vairuotojai privalo sustoti, įjungti avarinį signalą, pažymėti įvykio vietą ir apie nelaimę pranešti telefonu 112. Specialistai įspėja nebandyti patiems traukti sužeisto gyvūno nuo kelio, nes jis gali būti agresyvus ir pavojingas.
Policijos pareigūnai taip pat primena, kad pasišalinimas iš tokio eismo įvykio vietos gali užtraukti didelę baudą bei teisės vairuoti atėmimą.
