SOS Méditerranée per du mėnesius užfiksavo mažiausiai septynis pavojingus incidentus su iš Libijos atplaukusiais kateriais
Centrinėje Viduržemio jūros dalyje migrantus gelbstintys humanitariniai laivai susiduria su vis agresyvesniu spaudimu. Prancūzijoje įsikūrusi organizacija SOS Méditerranée rugpjūčio 24 dieną paskelbė, kad birželį ir liepą mažiausiai septynis kartus jos bei kitų gelbėtojų laivus pavojingai persekiojo arba prie jų dideliu greičiu artėjo kateriai, organizacijos siejami su Libijos veikėjais.
Pasak SOS Méditerranée, kai kurie kateriai gelbėjimo laivus sekė kelias valandas ir persekiodavo juos net tarptautiniuose vandenyse. Organizacija taip pat teigia pastebėjusi gerokai daugiau neatpažintų greitaeigių katerių, siejamų su skirtingomis Libijoje veikiančiomis ginkluotomis grupuotėmis.
Dar rimtesni kaltinimai susiję su migrantus plukdančiomis valtimis. SOS Méditerranée teigia fiksavusi atvejų, kai kateriai vykdė pavojingus perėmimus, tyčia taranavo nelaimėje esančius laivelius arba manevravo taip, kad kėlė tiesioginį pavojų žmonėms.
Svarbu pabrėžti, kad dabartiniai kaltinimai daugiausia paremti pačios humanitarinės organizacijos stebėjimais. „Euronews“ nepateikia informacijos, kad kiekvienas iš septynių incidentų jau būtų nepriklausomai ištirtas ir kad būtų nustatyti konkretūs katerių savininkai ar juos valdę asmenys.
2025 metais „Ocean Viking“ tarptautiniuose vandenyse buvo apšaudytas daugiau kaip 100 kartų
Dabartiniai incidentai nėra pirmieji tokio pobūdžio pranešimai. 2025 metų rugpjūčio 24 dieną SOS Méditerranée gelbėjimo laivas „Ocean Viking“ maždaug 40 jūrmylių į šiaurę nuo Libijos krantų buvo apšaudytas iš Libijos pakrančių apsaugos naudojamo patrulinio laivo.
Tuo metu „Ocean Viking“ denyje buvo 87 anksčiau išgelbėti migrantai ir 34 įgulos nariai. Organizacijos duomenimis, apšaudymas truko apie 20 minučių, o į laivą buvo paleista daugiau kaip 100 šūvių. Kulkos išdaužė kapitono tiltelio langus, apgadino antenas, navigacijos įrangą ir greitaeigius gelbėjimo katerius. Žmonės fiziškai nenukentėjo.
SOS Méditerranée nurodo, kad ataką vykdęs patrulinis laivas buvo Italijos 2023 metais Libijai perduotas „Corrubia“ klasės laivas. Perdavimas buvo susijęs su ES finansuojama integruoto sienų ir migracijos valdymo programa. Tai tapo vienu ryškiausių argumentų kritikams, teigiantiems, kad Europos finansuojama įranga gali būti naudojama veiksmams, kurie prieštarauja deklaruojamiems humanitariniams tikslams.
Dėl „Ocean Viking“ incidento pradėti teisiniai procesai Italijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje. SOS Méditerranée dabar tvirtina, kad atsakingi asmenys iki šiol nenustatyti, ir reikalauja išsamaus nepriklausomo tyrimo.
Migrantų atvykimų sumažėjo 46 proc., tačiau žuvusiųjų ir dingusiųjų skaičius išaugo daugiau nei dvigubai
Naujausi Tarptautinės migracijos organizacijos duomenys atskleidžia paradoksalią tendenciją. 2026 metų sausio–balandžio mėnesiais centriniu Viduržemio jūros maršrutu Europą pasiekė 8 577 migrantai – 46 proc. mažiau nei tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu.
Tačiau žmonių, žuvusių arba dingusių šiame maršrute, skaičius tuo pat metu išaugo 111 proc. Per pirmuosius keturis metų mėnesius užregistruotas mažiausiai 821 žuvęs arba dingęs žmogus. Vien sausį, kai regioną paveikė ciklonas „Harry“, tokių atvejų buvo 430.
Tai reiškia, kad sumažėjęs žmonių skaičius maršrute savaime nepadarė kelionės saugesnės. Priešingai – pagal IOM statistiką santykinė tikimybė žūti arba dingti tapo gerokai didesnė.
IOM migracijos srautų pokyčius sieja su griežtesne Europos sienų ir migracijos politika, tačiau kelionių pavojingumą lemia daugiau veiksnių: orai, naudojamų laivų būklė, kontrabandininkų pasirenkami maršrutai, gelbėjimo pajėgumai ir tai, kaip vykdomi migrantų laivų perėmimai jūroje.
Europos Sąjunga migracijos valdymui Libijoje skyrė šimtus milijonų eurų, tačiau Briuselis pabrėžia ir humanitarinės pagalbos dalį
SOS Méditerranée vienu pagrindinių problemos veiksnių vadina stiprėjantį Europos bendradarbiavimą su Libijos struktūromis siekiant stabdyti migrantų išvykimą į Europą. Šis klausimas jau daugelį metų kelia konfliktą tarp ES institucijų, nevyriausybinių organizacijų ir žmogaus teisių gynėjų.
Europos Komisijos duomenimis, 2021–2024 metais su migracija susijusioms dvišalėms ir regioninėms programoms Libijoje buvo skirta apie 220 mln. eurų. Dar apie 465 mln. eurų Libijai 2015–2021 metais teko iš ES skubiosios pagalbos Afrikai patikos fondo.
Tačiau būtų netikslu visą šią sumą laikyti Libijos pakrančių apsaugos finansavimu. Europos Komisija pabrėžia, kad daugiau kaip du trečdaliai 2021–2024 metų programų finansavimo buvo skirta migrantų apsaugai, savanoriškam humanitariniam grįžimui ir pažeidžiamų žmonių evakuacijai. ES taip pat remia Libijos sienų ir pakrančių struktūrų pajėgumų stiprinimą per EUBAM Libya bei operaciją IRINI.
Briuselio pozicija yra tokia, kad visiškas bendradarbiavimo nutraukimas nepagerintų migrantų padėties ir sumažintų ES galimybes reikalauti atskaitomybės. Kritikai argumentuoja priešingai – finansinė, techninė ir politinė parama suteikia legitimumą struktūroms, kurių dalis kaltinama smurtiniais migrantų perėmimais.
JT duomenimis, į Libiją grąžinti migrantai patenka į sulaikymo sistemą, kurioje tebėra tūkstančiai žmonių
Ginčo esmė yra ne vien tai, kas nutinka jūroje. Svarbu ir tai, kur atsiduria Libijos pajėgų perimti žmonės.
UNHCR 2026 metų kovo ataskaitoje nurodė, kad Libijoje jūroje perimti ir į šalį grąžinti migrantai bei pabėgėliai yra sulaikomi. Kovo pabaigoje šalies sulaikymo centruose buvo 6 101 žmogus. Iš jų 2 238, arba 36 proc., buvo asmenys, kuriems potencialiai galėjo reikėti tarptautinės apsaugos.
JT Žmogaus teisių biuras ir Jungtinių Tautų paramos misija Libijoje savo 2026 metų ataskaitoje taip pat konstatavo, kad 2024–2025 metais migrantų, prieglobsčio prašytojų ir pabėgėlių atžvilgiu išliko plačiai paplitę ir sistemingi pažeidimai. Atsakomybė už juos priskiriama įvairiems veikėjams – kontrabandininkams, prekiautojams žmonėmis, ginkluotoms grupėms ir su valstybės struktūromis susijusiems subjektams.
Todėl Libijos problema negali būti supaprastinta iki vienos „pakrančių apsaugos“ organizacijos. Po 2011 metų pilietinio karo valstybės saugumo sistema išlieka fragmentuota, o skirtinguose regionuose veikia įvairios oficialios, pusiau oficialios ir ginkluotos struktūros. Dėl šios priežasties ypač svarbu atsargiai vertinti kaltinimus, kai konkretūs kateriai ar jų įgulos dar nėra patikimai identifikuoti.
Tarptautinė jūrų teisė įpareigoja gelbėti nelaimėje esančius žmones, tačiau didžiausias ginčas prasideda dėl jų išlaipinimo vietos
Pagal tarptautines jūrų saugumo taisykles laivai turi pareigą padėti jūroje nelaimės ištiktiems žmonėms. 1979 metų Tarptautinė jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencija buvo sukurta tam, kad gelbėjimo operacijos būtų koordinuojamos nepriklausomai nuo to, kurioje jūros vietoje įvyksta nelaimė.
2026 metų gegužę Tarptautinė jūrų organizacija, UNHCR ir Tarptautiniai laivybos rūmai paskelbė atnaujintas gelbėjimo jūroje gaires. Jose dar kartą pabrėžta pareiga gelbėti pabėgėlius ir migrantus bei pristatyti išgelbėtus žmones į saugią vietą.
Būtent „saugios vietos“ sąvoka yra vienas didžiausių Viduržemio jūros migracijos politikos ginčų. UNHCR ne vienus metus laikosi pozicijos, kad Libija neatitinka saugios išlaipinimo vietos kriterijų, nes migrantams gali grėsti savavališkas sulaikymas, smurtas ir kiti žmogaus teisių pažeidimai.
Todėl susidaro teisinis ir politinis konfliktas: Libijos struktūros siekia perimti iš šalies išplaukusius žmones ir grąžinti juos į Libiją, o humanitarinės organizacijos argumentuoja, kad toks grąžinimas negali būti laikomas sėkmingai užbaigta gelbėjimo operacija.
Mažėjant migrantų srautui Viduržemio jūros maršrutas gali tapti dar pavojingesnis, jei mažės ir nepriklausomų gelbėtojų galimybės veikti
Europos migracijos politika pastaraisiais metais akivaizdžiai pasislinko griežtesnės išorinių sienų kontrolės kryptimi. ES valstybės siekia mažinti neteisėtą migraciją dar prieš migrantams pasiekiant Europos teritoriją, todėl vis didesnė reikšmė tenka susitarimams su Šiaurės Afrikos šalimis.
Skaičiai rodo, kad atvykimų srautus kai kuriuose maršrutuose iš tiesų pavyko sumažinti. Tačiau 2026 metų IOM statistika kelia kitą klausimą: jeigu atvykimų beveik perpus mažiau, tačiau žuvusiųjų ir dingusiųjų daugiau nei dvigubai daugiau, vien sienų kontrolės efektyvumas negali būti laikomas vieninteliu politikos sėkmės kriterijumi.
SOS Méditerranée teigia, kad didėjantis spaudimas gelbėjimo laivams gali dar labiau sumažinti nepriklausomą paieškos ir gelbėjimo pajėgumą centrinėje Viduržemio jūros dalyje. Organizacijos liepos mėnesio operacijų žurnalas rodo, kad „Ocean Viking“ pats buvo sekamas nežinomų katerių, gavo Libijos pakrančių apsaugos reikalavimų trauktis į šiaurę ir tuo pat metu reagavo į kelis pranešimus apie nelaimėje esančius laivelius.
Tikrasis artimiausių mėnesių klausimas todėl bus platesnis už ginčą tarp vienos NVO ir Libijos struktūrų. Europai teks atsakyti, kaip vienu metu mažinti neteisėtą migraciją, kovoti su kontrabandininkais ir išlaikyti jūroje tokią sistemą, kurioje žmogaus gyvybės gelbėjimas neliktų antraeiliu tikslu.
Šaltiniai
Euronews. (2026). Migrants and rescue ships face threats and harassment at sea from Libyan groups, NGO says. https://www.euronews.com/my-europe/2026/08/24/migrants-and-rescue-ships-face-threats-and-harassment-at-sea-from-libyan-groups-ngo-says
SOS Méditerranée. (2025). Ocean Viking under heavy fire by Libyan Coast Guard in unprecedented attack against survivors and humanitarian workers. https://www.sosmediterranee.org/sos-med-libyan-attack/
International Organization for Migration. (2026). Global Overview of Migration Routes – Central Mediterranean. https://dtm.iom.int/global-overview-of-migration-routes-portal/central-mediterranean
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 4 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie migrantų grėsmes Viduržemio jūroje ir NVO veiklą, todėl jis yra aktualus ir naudingas lietuvių skaitytojams.
Straipsnis pateikia aktualią informaciją apie migrantų grėsmes Viduržemio jūroje ir remiasi nevalstybinėmis organizacijomis, kas užtikrina šaltinių patikimumą. Jame nėra akivaizdžių dezinformacijos ar manipuliacijos elementų.
Straipsnis yra aktualus, nes migrantų krizė Viduržemio jūroje ir su ja susijusios grėsmės yra svarbi tema, turinti įtakos ne tik Europos, bet ir Lietuvos politikai bei visuomenei. Be to, tai atspindi globalias problemas, su kuriomis susiduria daugelis šalių.
Straipsnis pateikia svarbią informaciją apie migrantų ir gelbėtojų grėsmes Viduržemio jūroje, kas yra aktuali tema, reikalaujanti visuomenės dėmesio ir supratimo.
Straipsnis kelia nerimą ir koncentruojasi į grėsmes migrantams, kas gali sukelti nepagrįstą baimę ir emocinę įtampą. Be to, jis gali būti interpretuojamas kaip emocinė manipuliacija, nes akcentuoja tik neigiamus aspektus, nesuteikdamas optimistinių sprendimų ar vilties.
