„Eika“, „Nordspace“ ir „Mantinga“ plečiasi kaimyninėje rinkoje
Per pastaruosius metus bent trys didelės Lietuvos bendrovės žengė į Lenkijos rinką, o ekspertai prognozuoja artėjantį investicijų į užsienio plėtrą bumą. Įmonių sprendimą plėstis lėmė kelios priežastys: rinkos dydis, galimybė pasinaudoti palankiomis finansavimo sąlygomis, verslo brandos lygis bei darbo kaštų ir žmogiškųjų išteklių aspektai.
Viena iš pavyzdinių bendrovių – „Eika Group“, kuri 2025 metais planuoja investuoti tiek į komercinį, tiek į gyvenamąjį nekilnojamąjį turtą Lenkijoje. Investicijų valdymo bendrovė „Eika Asset Management“ (EAM) jau įsigijo verslo centrus Varšuvoje ir Krokuvoje bei vysto logistikos centrus su vietiniais partneriais. Investicijų grąža priklausomai nuo projekto pobūdžio siekia 10–20 proc. per metus. P. Stulgaitis, EAM investicijų vadovas, teigia, kad Lenkijos rinkoje atsiveria neribotos galimybės plėtrai, tačiau svarbu pasirinkti tinkamus partnerius ir suburti vietinę komandą[1].
Kita bendrovė – „Nordspace“, vystanti išmaniuosius verslo parkus, Lenkijoje jau turi pirmą projektą Varšuvoje, išnuomojusi 80 proc. ploto, ir planuoja iki penkių naujų lokacijų artimiausiu metu bei iki 20 ilgalaikėje perspektyvoje. Plėtra vyksta franšizės pagrindu, o marketingo vadovė A. Brūzgė pabrėžia, kad Lenkija – didelė, strategiškai patraukli rinka, kurioje smulkaus ir vidutinio verslo poreikiai atitinka jų vystomų projektų koncepciją.
„Mantinga“ – didžiausia duonos, užkandžių ir šaldytos produkcijos gamintoja Baltijos šalyse – atidarė filialą Lenkijoje, siekdama tapti pagrindiniu šaldytų kepinių tiekėju rinkoje ir plėsti eksporto mastą. M. Agentas, bendrovės vadovas, pažymi, kad filialo steigimas leidžia prisitaikyti prie vietinės teisinės bei kultūrinės aplinkos ir parodyti partneriams veikimo patikimumą pagal vietinius standartus.
Buvimas tik Lietuvos rinkoje įmonėms ateityje išsilaikyti nepadės
Ekspertai nurodo, kad Lenkija patraukli ne tik dėl rinkos dydžio, bet ir dėl finansavimo galimybių, darbo rinkos, liberalesnių darbo kodekso sąlygų bei diversifikacijos galimybių. Citadele banko ekonomistas A. Izgorodinas teigia, kad Lietuvos įmonės jau brandžios ir gali žengti į tarptautines rinkas, o palūkanų kritimas bei geresnės finansavimo sąlygos skatina naujas investicijas. Įmonių plėtrą taip pat lemia noras užsitikrinti ilgalaikį augimą, išnaudojant eksporto potencialą bei mažinant geopolitinę riziką.
Plėtra į naują rinką nėra lengva: reikia suprasti vietos vartotojus, prisitaikyti prie jų įpročių, atrinkti patikimus partnerius ir suburti vietinę komandą. EAM investicijų vadovas pabrėžia, kad geopolitika, partnerių pasirinkimas ir rinkos niuansai reikalauja laiko ir profesionalumo. „Nordspace“ pažymi, kad iššūkiai susiję su reguliavimu, kultūriniais skirtumais ir partnerių atranka, tačiau tai suteikia galimybę augti kaip tarptautiniam prekės ženklui.
Ekspertai prognozuoja, kad artimiausias laikotarpis pasižymės investicijų suaktyvėjimu. Įmonės, įsitvirtinusios Baltijos šalyse, natūraliai žengia į užsienio rinkas, o tokia strateginė plėtra didina jų pajamas, stiprina Lietuvos vardą ir ilgainiui gali prisidėti prie didesnių mokestinių pajamų valstybei. Sektoriai, turintys didžiausią plėtros potencialą, – pramonė, transportas, IT ir maisto pramonė. Lietuvos įmonių plėtra į Lenkiją yra natūralus, organiškas augimas, grindžiamas rinkos brandos, finansavimo galimybių ir strateginio mąstymo deriniu.
Mokestinė aplinka skatina verslo migraciją
Siūlomi pelno ir gyventojų pajamų mokesčių pakeitimai Lietuvoje kelia nerimą verslo bendruomenėje. Pelno mokesčio didinimas ir progresyvesnis GPM gali paskatinti įmones ir talentus žiūrėti į kitas šalis, tokias kaip Latvija, Estija, Portugalija, Ispanija ar net Dubajų.
Technologijų sektorius ypač nerimauja dėl aukštas pajamas gaunančių specialistų mobilumo, o pramonininkai perspėja, kad verslo pasitraukimas nebūtinai reiškia įmonių uždarymą – dažniausiai tai naujų investicijų nukreipimas kitur. Tarptautinė statistika rodo, kad 2024 m. Latvija aplenkė Lietuvą pagal užsienio investicijų projektų skaičių, o tai sustiprina nuogąstavimus dėl šalies konkurencingumo.
Savarankiškai dirbantys gyventojai – IT specialistai, vežėjai, kirpėjai, konsultantai, notarai – susiduria su galimu mokesčių augimu nuo 5–15 proc. iki 20–36 proc. Kritikai teigia, kad tai neatsižvelgia į jų veiklos nestabilumą ir finansinę riziką, o mažėjančios išimtys paveldėtam ar parduotam turtui dar labiau apsunkins individualią veiklą.
Ekspertai įspėja, kad tokia mokesčių reforma gali paskatinti talentų ir verslo migraciją, sumažinti investicijas šalyje bei ilgainiui paveikti Lietuvos ekonomikos augimą ir konkurencingumą.
77.lt primena, kad nuo 2026 metų individualios veiklos apmokestinimas Lietuvoje keisis – GPM taps progresyvus, svyruos nuo 5 iki 32 proc., o viršijus 42 500 eurų ribą nebeliks lengvatinių skaičiavimo metodų. Tai reiškia, kad uždirbant daugiau realiai „į rankas“ galima gauti mažiau nei anksčiau, tad norint išlaikyti esamą pelną teks didinti apyvartą arba optimizuoti išlaidas.
