Pelno ir gyventojų pajamų mokesčių pakeitimai reikštų verslo migraciją svetur?
Lietuvos Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai sukėlė nerimo bangą verslo bendruomenėje. Organizacijos perspėja: jei mokestinė našta išaugs, dalis įmonių ir talentų gali pasitraukti iš šalies. Premjeras Gintautas Paluckas į tokius pareiškimus žiūri skeptiškai – esą Lietuva kartu su Latvija ir Estija tebėra tarp palankiausią mokestinę aplinką siūlančių valstybių. Tačiau verslo atstovai atkerta, kad problema slypi ne vien skaičiuose, bet ir mokesčių sistemos stabilume bei bendrame šalies konkurencingume.
Lietuvos verslo konfederacija įspėja, kad itin žalingas būtų siūlomas pelno mokesčio didinimas bei progresyvesnis gyventojų pajamų apmokestinimas. Tai, anot jų, skatintų tiek įmonių, tiek aukštos kvalifikacijos specialistų išsikėlimą į kitas šalis[1].
Dažniausiai minimos kryptys – Latvija ir Estija dėl palankesnio požiūrio į reinvestuojamą pelną, Portugalija ir Ispanija dėl GPM lengvatų specialistams, o kai kurios įmonės gali dairytis net į Dubajų, kuris pritraukia verslą itin žemu ar nulinio lygio apmokestinimu.
Darbuotojai, nesuradę vietos Lietuvoje – ją nesunkiai ras svetur
Nors konkrečių planų nei viena verslo organizacija neatskleidžia, nuogąstavimus sustiprina tarptautinė statistika: 2024 m. Latvija pirmą kartą per dešimtmetį aplenkė Lietuvą pagal tiesioginių užsienio investicijų projektų skaičių. Lietuvos pramonininkų konfederacija pabrėžia, kad verslo pasitraukimas nebūtinai reiškia įmonių uždarymą – tai gali būti tiesiog naujų investicijų nukreipimas kitur. Tokiu atveju Lietuva praranda ne tik darbo vietas, bet ir būsimus mokesčių mokėtojus.
Technologijų sektoriaus atstovai taip pat išreiškia nerimą. Pasak asociacijos „Vienaragiai LT“ vadovės Gintarės Verbickaitės, darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje jau viršija EBPO šalių vidurkį, o papildomi mokesčiai gali paskatinti technologinius verslus iškelti veiklą į tokias šalis kaip Kipras, Airija ar Nyderlandai. „Investors‘ Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas akcentuoja, kad didžiausią grėsmę jaučia aukštas pajamas gaunantys IT specialistai, startuolių įkūrėjai ir vadovai, kuriuos galima greitai perkelti kitur.
Anit V. Šilinsko, jei šie žmonės pasijus nebepageidaujami Lietuvoje, jie nesunkiai ras, kur jų laukia – su mažesniais mokesčiais ir palankesne aplinka.
Ne tik verslas, bet ir gyventojai bėgs?
Naujos statybos butas Kaune ar gyvenimas Dubajaus dangoraižyje? Skamba kaip nesulyginami pasauliai, tačiau jų kainų skirtumas ištirpsta stebėtinai greitai. Už maždaug 250 tūkst. eurų – tiek, kiek kainuoja 3 kambarių butas Lietuvos laikinojoje sostinėje – Dubajuje galima įsigyti moderniai įrengtus apartamentus su visą parą veikiančia apsauga, sporto sale, baseinu, kino sale ir net galimybe išsikviesti auklę ar gyventi viešbučio režimu. Ir visa tai – vos 25 minutės nuo miesto centro.
Skamba viliojančiai, bet yra ir niuansų. NT pirkimas Dubajuje galimas tik tam tikrose emigrantams skirtose zonose, o lietuviškos paskolos čia negalioja – pinigus teks turėti savo. Vis dėlto investuotojus traukia kitas saldus prieskonis: nuliniai pajamų ir NT mokesčiai bei galimybė turtą paveldėti be jokių papildomų išlaidų.
Kol valdantieji nesutaria dėl būsimo visuotinio NT mokesčio, labiau pasiturintys gyventojai tikrai turi iš ko rinktis.
GPM reforma graso savarankiškai dirbantiems
Vyriausybės planuojami gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimai sulaukė kritikos dėl galimo poveikio individualia veikla užsiimantiems gyventojams. Siūloma suvienodinti aktyvių ir pasyvių pajamų apmokestinimą, o tai reikštų, kad didesnius mokesčius mokėtų ne tik samdomi darbuotojai, bet ir tie, kurie gauna pajamas iš turto pardavimo, dovanų, investicijų ar kūrybinės veiklos[2].
Individualią veiklą šiuo metu vykdo daugiau nei 260 tūkst. gyventojų, tarp jų – vežėjai, kirpėjai, IT specialistai, konsultantai, notarai, antstoliai bei advokatai, kuriems alternatyvių veiklos formų dažnai nėra.
Pagal naująją tvarką, dabar taikomas 5–15 proc. tarifas iškart kiltų iki 20 proc., o bendra mokesčių našta kai kuriems asmenims galėtų siekti net 36 proc. Kritikai teigia, kad toks sprendimas neatsižvelgia į individualios veiklos specifiką – savarankiškai dirbantys žmonės patys prisiima finansinę riziką, neturi socialinių garantijų, o jų veikla dažnai nėra stabili. Be to, šie pokyčiai gali pažeisti konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą ir veiklos formą, todėl raginama atidžiau įvertinti reformos pasekmes ir ieškoti teisingesnių sprendimų.
Galutinai užsmaugs mažuosius?
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacija (LBAA) įspėja – siūlomi Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pokyčiai gali smarkiai padidinti mokesčių naštą daugeliui gyventojų. Pagrindinis reformos principas – visų pajamų (išskyrus dividendus) sumavimas ir jų apmokestinimas progresiniu tarifu – iš esmės naikina iki šiol galiojusią logišką atskirtį tarp aktyvių ir pasyvių pajamų.
Tai reiškia, kad smulkieji verslininkai, dirbantys per individualią veiklą ar mažąsias bendrijas, atsiduria vienoje kategorijoje su samdomais darbuotojais, nors jų veiklos pobūdis kardinaliai skiriasi. LBAA skaičiavimais, kai kuriems gyventojams mokesčiai gali išaugti net 70 proc. – nuo 26,8 iki 46 VDU, kas gali reikšti apie 38 tūkst. eurų papildomų įmokų per metus.
Kartu su progresiniu GPM įvedimu, mažėja mokestinės išimtys paveldėtam ar parduotam turtui, o individuali veikla tampa neprognozuojama – mokesčių augimas prasideda dar nesurinkus 35 tūkst. eurų metinių pajamų.
