Projektas, kurį ES vertina skeptiškai, žengia pirmyn
Vengrija ir Serbija kartu su Rusija oficialiai pradėjo planus dėl naujo naftotiekio statybos tarp Belgrado ir Budapešto.
Projektas, kurio tikslas – užtikrinti rusiškos naftos tiekimą į Serbiją per Vengrijos teritoriją, pristatytas kaip atsakas į Europos Sąjungos pastangas atsisakyti rusiškų išteklių.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Sijarto patvirtino, kad derybos su Rusijos energetikos viceministru Pavelu Sorokinu ir Serbijos energetikos ministre Dubravka Dedovic vyko pirmadienį, o projektas, jo teigimu, galėtų pradėti veikti jau 2027 metais.
Anot ministro, Vengrijoje planuojama nutiesti 180–190 kilometrų vamzdyno, kuris taptų alternatyva esamoms tiekimo linijoms. Jis taip pat pabrėžė, kad ši infrastruktūra padėtų užtikrinti tiek Serbijos, tiek viso Vidurio Europos regiono degalų tiekimo saugumą:[1]
„Jei Serbijai pritrūks naftos, tai paveiks ir mūsų, ir viso regiono degalų rinką, todėl turime iš anksto pasirūpinti alternatyva.“
Ryžtingas pasipriešinimas Briuselio kursui
Peteris Sijarto griežtai kritikavo Europos Komisijos politiką, kuria siekiama iki 2027 metų visiškai atsisakyti rusiškos naftos ir dujų.[2] Pasak jo, dėl šios strategijos energijos kainos Europoje tapo „keliskart didesnės nei kitur pasaulyje“, o Vengrijos vyriausybė neketina leisti, kad tai paveiktų šalies gyventojus.
„Briuselis uždarinėja tiekimo kanalus, bet mes darysime priešingai – statysime naujus vamzdynus, atversime naujus šaltinius ir taip išlaikysime žemiausias energijos kainas visoje Europoje“, – kalbėjo ministras.[3]
Jis taip pat paminėjo, kad Vengrijos vidutinė dujų kaina namų ūkiams šiuo metu siekia tik 3,20 euro už 100 kilovatvalandžių, kai, pavyzdžiui, Nyderlanduose ji viršija 16 eurų, o Švedijoje – beveik 19.[4]
Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas ir Serbijos prezidentas Aleksandras Vucicius susitarimą dėl naftotiekio pasiekė dar gegužę. Tąkart taip pat aptartas elektros tinklų pajėgumo padvigubinimas iki 2028 metų.

Priklausomybė nuo Rusijos kelia abejonių
Nors oficialiai teigiama, kad naftotiekis padės užtikrinti tiekimo stabilumą, toks projektas reikštų ilgalaikių energetinių srautų iš Rusijos tęstinumą. Kritikai pažymi, jog tai gali riboti Vengrijos ir Serbijos lankstumą pereinant prie alternatyvių tiekimo šaltinių, tokių kaip suskystintos gamtinės dujos ar importas iš kitų šalių.
Tuo metu Europos Sąjunga siekia mažinti priklausomybę nuo Rusijos išteklių ir iki 2027 metų visiškai nutraukti dujų bei naftos importą iš šios šalies.
Jei projektas bus įgyvendintas, jis taps dar vienu ženklu, kad kai kurios ES valstybės pasiruošusios savarankiškai spręsti energetinius klausimus, net ir rizikuodamos santykiais su Briuseliu.