Venesuelą sudrebino du galingi smūgiai: Karakase griuvo pastatai, o aukų skaičius dar tik aiškėja

Venesuelą sukrėtė du stiprūs žemės drebėjimai, o pirminė 7,1 magnitudės suvestinė buvo patikslinta

Venesuelą trečiadienio popietę sukrėtė du labai stiprūs žemės drebėjimai, kurių poveikis buvo juntamas sostinėje Karakase ir aplinkiniuose regionuose. Pirminiuose pranešimuose buvo minima 7,1 magnitudė, tačiau vėlesni JAV geologijos tarnybos, USGS, ir tarptautinių agentūrų duomenys nurodė, kad įvyko du smūgiai: 7,2 magnitudės drebėjimas ir netrukus po jo – 7,5 magnitudės smūgis.

Epicentras buvo netoli Morono / Montalbano regiono, Karabobo valstijoje, maždaug 160 km į vakarus nuo Karakaso. Drebėjimai buvo negilūs – apie 13 km gylyje, o tai padidina paviršiaus drebėjimo intensyvumą ir žalos riziką. Būtent dėl mažo gylio ir artumo tankiai apgyvendintoms zonoms smūgiai sukėlė didelę paniką bei pastatų pažeidimus.

Karakaso gyventojai bėgo į gatves, kai ėmė drebėti daugiabučiai, byrėti stiklas ir trūkinėti sienos. Liudininkai pasakojo apie garsų trenksmą, griūvančias konstrukcijas ir žmones, bėgančius laiptais iš pastatų. Drebėjimas buvo juntamas ir kaimyninėje Kolumbijoje, o Karibų regione trumpam paskelbtas cunamio pavojus.

Karakase ir aplinkiniuose regionuose pranešama apie sugriuvusius pastatus ir gelbėjimo operacijas

Didžiausią nerimą kelia Karakasas, Miranda, La Guaira, Aragua, Carabobo ir Falcón valstijos. Vietos pareigūnai praneša apie sugriuvusius arba stipriai pažeistus pastatus, o gelbėtojai dirba naktį, ieškodami žmonių po griuvėsiais. Chacao savivaldybės meras Gustavo Duque teigė, kad iš vieno sugriuvusio pastato pavyko ištraukti 18 išgyvenusiųjų.

Vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello per valstybinę televiziją pripažino, kad yra sugriuvusių namų ir pastatų. Jis teigė, kad tarnybos dirba su visomis turimomis saugumo ir civilinės pagalbos priemonėmis. Falcón valstijos gubernatorius Victoras Clarkas pranešė apie 22 sužeistuosius ir 15 dingusių suaugusiųjų.

Iki šiol nėra galutinio oficialaus nacionalinio žuvusiųjų ir sužeistųjų skaičiaus. Tai svarbu, nes ankstyvose katastrofų fazėse skaičiai dažnai greitai kinta, o socialiniuose tinkluose plinta nepatikrintos žinios. USGS PAGER sistema perspėjo, kad tikėtinos didelės aukos ir plati žala, tačiau tokios prognozės nėra patvirtintas žuvusiųjų skaičius.

Nepaprastoji padėtis paskelbta po žalos oro uostui, metro ir viešajai infrastruktūrai

Venesuelos laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez paskelbė nepaprastąją padėtį ir nurodė, kad šalis prašys tarptautinių bei daugiašalių organizacijų paramos atstatymui. Ji paragino gyventojus išlikti ramius, evakuotis iš pažeistų pastatų ir laikytis civilinės saugos nurodymų. Taip pat pranešta, kad mokyklos uždaromos likusiai savaitės daliai.

Pagrindinis šalies tarptautinis oro uostas Maiquetía, aptarnaujantis Karakasą, buvo uždarytas dėl rimtų pažeidimų. Pranešama ir apie sustabdytą metro bei geležinkelių darbą, o tokie sutrikimai dar labiau apsunkina gelbėjimo ir evakuacijos procesą. Po drebėjimų kai kuriose vietose sutriko elektros tiekimas, ryšiai ir transportas.

Ligoninės ruošiasi didesniam nukentėjusiųjų srautui. Karakaso gydymo įstaigose medikai raginami grįžti į darbą, stiprinamos pamainos ir ruošiamos priėmimo zonos. Tai rodo, kad valdžia tikisi didesnio sužeistųjų skaičiaus, net jei oficiali statistika dar nebaigta rinkti.

Cunamių pavojus Karibų regione buvo paskelbtas ir greitai atšauktas

Po stiprių drebėjimų JAV cunamių perspėjimų sistema trumpam paskelbė cunamio grėsmę Puerto Rikui, JAV ir Britų Mergelių saloms, taip pat perspėjo dėl galimų pavojingų bangų Aruboje, Kiurasao ir Bonere. Toks perspėjimas yra standartinė atsargumo priemonė po stiprių pakrantės ar jūros regiono drebėjimų.

Grėsmė vėliau buvo atšaukta, nes nebuvo patvirtinta pavojingo cunamio banga. Vis dėlto trumpas perspėjimas parodė, kad Venesuelos šiaurinės pakrantės drebėjimai gali turėti platesnį Karibų regiono saugumo matmenį. Net ir be cunamio, tokie smūgiai gali paveikti uostus, oro uostus, pakrantės kelius ir evakuacijos planus.

Cunamio pavojaus atšaukimas nereiškia, kad rizika baigėsi. Po pagrindinių smūgių pranešta apie daugiau kaip 20 pakartotinių drebėjimų. Žmonėms rekomenduojama vengti pažeistų pastatų, nelaikyti jų saugiais vien dėl to, kad jie dar stovi, ir sekti tik oficialių tarnybų pranešimus.

Venesuela yra seismiškai aktyvioje zonoje tarp Karibų ir Pietų Amerikos plokščių

Venesuela nėra svetima stipriems žemės drebėjimams. Šalis yra seismiškai aktyvioje zonoje, kur Karibų plokštė sąveikauja su Pietų Amerikos plokšte. Šiaurinėje šalies dalyje driekiasi reikšmingos tektoninės struktūros, įskaitant Boconó, San Sebastián ir El Pilar lūžių sistemas.

Karakasas ypač pažeidžiamas dėl tankios urbanistinės struktūros, kalnuoto reljefo ir istorinių seisminių rizikų. 1967 m. miestą sukrėtė 6,3 magnitudės drebėjimas, nusinešęs gyvybių ir padaręs didelę žalą pastatams. 1812 m. galingas drebėjimas Venesueloje, USGS duomenimis, pražudė apie 30 tūkst. žmonių ir išliko viena skaudžiausių šalies istorinių katastrofų.

Šis istorinis kontekstas paaiškina, kodėl net pirminiai pranešimai apie 7+ magnitudės drebėjimą sukėlė didžiulį nerimą. Stiprus drebėjimas šalia sostinės nėra vien geologinis įvykis – tai valstybės atsparumo, statybų kokybės, ligoninių, kelių, ryšių ir gelbėjimo tarnybų testas.