Valstybės vėjo parkų planai – griūties link?
Lietuva svajoja apie du jūros vėjo parkus Baltijos jūroje, bet projektai stringa nuo pat pradžių. Pirmasis parkas dar nepradėtas, o antrajam jau du kartus nepavyko surengti konkurso – dalyvavo tik viena įmonė, valstybės kontroliuojama „Ignitis grupė“. Tarptautiniai partneriai, tokie kaip „Ocean Winds“, pasitraukė, o užsienio investuotojai projektą laiko per brangiu ir rizikingu.
Problemos akivaizdžios: sparčiai augantys statybos kaštai, trūksta plieno, vario, aliuminio, kabelių ir specialių laivų. Netoliese esanti militarizuota Kaliningrado sritis kelia papildomų saugumo rizikų. Dėl to investuotojai mažai susidomėję net su valstybės parama, o sutrumpintas paramos laikotarpis projektą dar labiau sumažino patrauklumą[1].
Ekspertai pabrėžia, kad jūros vėjo parkų plėtra pasaulyje smarkiai lėtėja. Prof. Vidmantas Jankauskas sako, kad per pastaruosius dvejus metus projektai beveik visur sustojo, išskyrus Kiniją. Jo teigimu, Lietuva galėtų sutelkti dėmesį į atsinaujinančios energetikos šaltinius sausumoje, kur jau prijungta beveik 3 GW pajėgumų, o iki 2028 m. galima pridėti dar 2–3 GW. Antrasis jūros vėjo parkas su valstybės pagalba nėra būtinas, nes energijos poreikiai bus patenkinti sausumos projektuose.
Buvęs energetikos ministras Leonas Ašmantas kategoriškai prieštarauja jūros vėjo parkų plėtrai.
„Jie nėra patrauklūs, jie nėra stabilūs. O dabartinėje geopolitinėje situacijoje apskritai būtų kvailystė juos statyti ir kad kas nors į juos investuotų“, – tvirtina jis.
Energetikas siūlo kaip prioritetą statyti mažos galios branduolinius reaktorius, kurie užtikrintų stabilų ir ilgaamžį elektros tiekimą, taip pat mažesnes sąnaudas vartotojams.
Pasak jo, branduolinė energija suteiktų Lietuvai realią energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos, ko negali garantuoti jūros vėjo projektai.
Ekspertai: Lietuva rizikuoja su trečiu bandymu pastatyti vėjo parką
Tuo tarpu valdžios veiksmai rodo politinį neapibrėžtumą. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ketina skelbti trečią konkursą antro vėjo parko statybai, nepaisydamas to, kad antrasis konkursas jau du kartus žlugo. Socialdemokratai nevieningi – vieni teigia, kad pakaktų vieno parko, kiti remia ministrą ir jo siekį pastatyti du parkus. Pirmasis parkas neturi bankinio finansavimo, o antrasis priklauso nuo valstybės pagalbos.
Tarptautiniu mastu jūros vėjo parkų plėtra smarkiai sulėtėjo. JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir kitur projektai stabdomi dėl didelių kaštų ir investuotojų pasitraukimo. Tuo tarpu Lenkija statys dideles ir mažos galios atominės elektrines, užsitikrinusi finansavimą iš valstybės ir užsienio kreditorių, siekdama užtikrinti energijos stabilumą ir eksportą.
Ekspertai ir buvę ministrai ragina Lietuvą atsisakyti skubotų jūros vėjo parkų projektų. Alternatyva – mažieji branduoliniai reaktoriai arba intensyvesnė atsinaujinančios energetikos plėtra sausumoje. Šiuo metu jūros vėjo projektai kelia daugiau finansinės ir geopolitinės rizikos nei realios naudos Lietuvos energetikai.
Seimas patvirtino pakeistas sąlygas antram jūros vėjo parkui Baltijos jūroje
Dar gegužę 77.lt rašė apie atnaujintas sąlygas antram jūros vėjo parkui Baltijos jūroje. Seimas gegužės viduryje patvirtino pakeitimus, kurie palengvina konkurso dalyvių sąlygas: registracija sutrumpinta nuo 120 iki 90 dienų, konkursas vyks tik su bent dviem dalyviais, o skatinimo tarifas vystytojui bus mokamas 15 metų, nepriklausomai nuo investicijų atsiperkamumo.
Visi parkai turės laikytis vienodų gamybos ribojimų esant elektros pertekliui, o prijungimo sutartys su „Litgrid“ turi būti pasirašytos per 3–4 metus. Naujas konkursas turėtų būti paskelbtas iki birželio vidurio, o parkas planuojamas 2033 metais.
VERT siekia užbaigti procedūrą iki metų pabaigos, kad būtų galima pasinaudoti Europos Komisijos 193 mln. eurų parama.
Plačiau pasiskaityti apie tai galite čia:
Tuo tarpu birželio pradžioje VERT buvo paskelbusi apie atnaujintą jūrinio vėjo parko plėtros konkursą, kad išrinkti 700 megavatų galios parko Baltijos jūroje vystytojus.
