Vasarinės padangos: nuo kada galima dėti, kaip skaityti ES padangų etiketę ir kada jas keisti

Pavasarį, kai nutirpsta sniegas, vairuotojams iškyla tas pats klausimas: kada jau galima dėti vasarines padangas? Atsakymas priklauso ne tik nuo taisyklių, bet ir nuo oro. O renkantis naujas vasarines padangas verta pasinaudoti ES padangų etikete, kuri leidžia palyginti skirtingus modelius. Šiame straipsnyje – kada keisti padangas pavasarį ir kaip išsirinkti vasarines.

Vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1 d.

Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad pagal Kelių eismo taisykles vasarinėmis padangomis galima važiuoti nuo balandžio 1 d., o nuo balandžio 10 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis. Taigi dyglius būtina nuimti iki balandžio 9 d. imtinai. Autoratai.lt priduria, kad užsitęsus žiemai dygliuotų padangų naudojimas gali būti pratęstas susisiekimo ministro įsakymu – ši galimybė taikoma tik dygliams. Rudenį vasarines padangas vėl reikės keisti iki lapkričio 10 d. – apie tai rašome žieminių padangų gide.

Pavasarį padangas verta keisti, kai temperatūra laikosi aukščiau +7 °C

Balandžio 1 d. – tik teisinė riba. Autoratai.lt nurodo, kad padangų gamintojai remiasi maždaug +7 °C riba: kai temperatūra aukštesnė, minkšta žieminė guma per greitai dyla, o stabdymo kelias ant šilto asfalto pailgėja. Todėl padangas pavasarį verta keisti, kai kelias dienas iš eilės paros vidutinė temperatūra laikosi aukščiau šios ribos – Lietuvoje dažniausiai balandžio pradžioje. Jei balandį dar laukiama šalnų ar snygio, skubėti nebūtina, tačiau dygliuotas padangas reikia nuimti laiku.

Žieminėmis padangomis vasarą važinėti teisėta, bet nuostolinga

Taisyklės nedraudžia nedygliuotomis žieminėmis padangomis važinėti ir vasarą, todėl kai kurie vairuotojai jų nekeičia ištisus metus. Vis dėlto, kaip minėta, šiltu oru minkšta žieminė guma greičiau dyla, o stabdymo kelias ilgėja. Taip padangos susidėvi greičiau, o saugumas prastėja. Kuo skiriasi žieminės, dygliuotos ir universalios padangos, rašome straipsnyje apie padangų tipus.

Vasarą lengvajam automobiliui pakanka 1,6 mm protektoriaus

Nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 9 d. lengvajam automobiliui ir krovininiam iki 3,5 t pakanka 1,6 mm protektoriaus gylio. Protektoriaus grioveliuose įlietos dėvėjimosi juostelės (TWI) yra būtent 1,6 mm aukščio, todėl kai protektorius nusidėvi iki jų lygio, padanga pasiekė teisinį minimumą. Kaip patikrinti gylį, rašome straipsnyje apie padangų protektoriaus gylį.

ES padangų etiketė leidžia palyginti padangas

Visos naujos lengvųjų automobilių padangos ES parduodamos su padangų etikete. Europos Komisija nurodo, kad etiketė padeda vartotojams priimti labiau pagrįstus sprendimus: joje pateikiama penkių parametrų informacija, nustatyta standartizuotais bandymais, o nacionalinės institucijos atlieka atsitiktinius patikrinimus.

Etiketės rodiklis	Ką reiškia
Riedėjimo pasipriešinimo klasė (A–E)	kiek energijos sunaudojama automobiliui judėti – susijusi su degalų ar elektros sąnaudomis
Sukibimo su šlapia danga klasė (A–E)	kaip padanga stabdo ant šlapio kelio
Išorinis riedėjimo triukšmas (A–C ir decibelai)	kiek triukšmo padanga skleidžia aplinkai
Sniego ir ledo simboliai	ar padanga skirta sunkioms sniego ar ledo sąlygoms

Pagal Europos Komisijos informaciją apie ES padangų ženklinimo reglamentą (ES) 2020/740.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) priduria, kad degalų naudojimo efektyvumas ir sukibimas su šlapia danga vertinami skalėje nuo A iki E, kur A – aukščiausia klasė. Etiketėje taip pat yra QR kodas: jį nuskenavus galima pasiekti informaciją apie konkretų padangos modelį Europos gaminių energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo duomenų bazėje EPREL ir palyginti deklaruojamas savybes.

Sukibimo su šlapia danga klasė lemia stabdymo kelią

Vasarą svarbiausias saugumo rodiklis – sukibimas su šlapia danga. Europos Komisija nurodo, kad ši klasė rodo, kokį atstumą automobilis nuvažiuoja stipriai stabdydamas ant šlapio asfalto: A klasės padangų stabdymo kelias trumpiausias, E – ilgiausias. Vienos klasės skirtumas gali reikšti papildomus 3–6 metrus stabdymo kelio, o avarinėje situacijoje keli metrai gali išgelbėti gyvybę. Dėvintis protektoriui sukibimas su šlapia danga mažėja, o akvaplanavimo rizika didėja.

Triukšmas matuojamas decibelais ir skirstomas į klases nuo A (tyliausios) iki C. Komisijos duomenimis, tyliausių padangų triukšmas siekia 67–71 dB, garsiausių – iki 77 dB, o 3 dB skirtumas reiškia dvigubai daugiau išorinio triukšmo. Šis rodiklis apibūdina triukšmą, kurį girdi pro šalį einantis žmogus, o ne triukšmą automobilio salone.

Vienos klasės skirtumas gali reikšti 80 litrų degalų

Riedėjimo pasipriešinimas susijęs su energija, reikalinga automobiliui judėti. Europos Komisija aiškina, kad jis priklauso nuo padangos konstrukcijos, gumos mišinio, slėgio, apkrovos, kelio sąlygų ir temperatūros. Kuo didesnis riedėjimo pasipriešinimas, tuo daugiau sunaudojama degalų ar elektros tam pačiam atstumui. Komisijos duomenimis, vienos klasės skirtumas per padangos tarnavimo laiką vidaus degimo varikliu varomam automobiliui vidutiniškai gali reikšti apie 80 litrų degalų skirtumą. Elektromobilio atveju mažesnis riedėjimo pasipriešinimas reiškia didesnį nuvažiuojamą atstumą su viena įkrova.

Europos Komisija taip pat pažymi, kad dėl griežtėjančių minimalių reikalavimų blogiausių savybių padangos palaipsniui išstumiamos iš rinkos: iš 7 klasių etiketėje liko 5, o nuo 2024 m. realiai naudojamos tik 4. Padangų savybės dažnai prieštarauja viena kitai, todėl gamintojai ieško kompromiso tarp efektyvumo, sukibimo ir triukšmo.

Keičiant padangas reikia laikytis gamintojo nurodyto dydžio

Europos Komisija primena, kad keičiamos padangos turi tiksliai atitikti originalių padangų dydį, ratlankio matmenis ir apkrovos bei greičio indeksus, nebent automobilis homologuotas naudoti kitokias padangas ir ratlankius. Komisija taip pat pataria reguliariai tikrinti slėgį, stebėti, ar padangos dėvisi tolygiai, nes netolygus dėvėjimasis gali rodyti ratų suvedimo problemas, vengti staigių greitėjimų ir stabdymų bei nevežioti nereikalingo krovinio – visa tai didina degalų sąnaudas ir greitina padangų dėvėjimąsi.

Prieš perkant verta patikrinti pagaminimo datą ir būklę

VVTAT pataria įsitikinti, kad padangos tinka automobiliui pagal dydį, apkrovos indeksą ir greičio kategoriją, pasidomėti, ar jos naujos, ar restauruotos, apžiūrėti, ar nėra įtrūkimų ir deformacijų, ir patikrinti pagaminimo datą – paskutiniai keturi kodo skaitmenys padangos šone rodo savaitę ir metus. Apie visą keitimo procesą rašome straipsnyje apie padangų keitimą, o kaip prižiūrėti padangas sezono metu – straipsnyje apie padangų slėgį.