Moksleiviai ieško vasaros darbų aktyviau nei darbdaviai darbuotojų
Artėjant vasaros atostogoms, vis daugiau moksleivių ieško galimybės užsidirbti, tačiau darbo pasiūlymų jiems kol kas trūksta. Užimtumo tarnybos duomenimis, per pirmąsias savaites dėl vasaros darbo jau kreipėsi apie 1,8 tūkst. moksleivių, o 132 darbdaviai pasiūlė tik maždaug 400 darbo vietų.
Dauguma pasiūlymų skirti 16 metų ir vyresniems jaunuoliams. Dažniausiai siūlomi darbai maitinimo, aptarnavimo ir gamybos srityse – virtuvės darbininkų, padavėjų, pagalbinių darbuotojų ar nekvalifikuotų pramonės darbininkų pozicijose.
Jaunesniems moksleiviams pasirinkimo gerokai mažiau. Užimtumo tarnyba nurodo, kad 14–15 metų paaugliai dažniausiai gali pretenduoti tik į pavienius darbus paslaugų ar žemės ūkio sektoriuose.
Daugiausia darbo vietų moksleiviams šiuo metu registruota Tauragės, Telšių, Klaipėdos miesto, Palangos, Raseinių, Kauno miesto ir Molėtų rajono savivaldybėse. Tuo metu dalyje savivaldybių, tarp jų Birštone, Druskininkuose, Elektrėnuose, Trakų ar Varėnos rajonuose, darbdaviai kol kas nepateikė nė vieno pasiūlymo.
Jaunimas dažniausiai renkasi aptarnavimo ir maitinimo sritį
Užimtumo tarnybos teigimu, didžioji dalis darbo ieškančių moksleivių yra 16–18 metų jaunuoliai, tačiau beveik ketvirtadalis apklaustųjų – jaunesni paaugliai nuo 14 iki 15 metų.
Pasak institucijos, jaunimą labiausiai domina aptarnavimo, maitinimo ir paslaugų sritys. Moksleiviai norėtų dirbti padavėjais, baristomis, auklėmis, kambarių tvarkytojais, pardavėjais ar maisto gamintojais. Kur kas mažesnis susidomėjimas juntamas statybų ar ūkio darbais.
„Darbdaviai stebisi jaunuolių elgsena darbo rinkoje, tačiau ne visuomet suteikia jiems galimybę dar mokykloje pažinti realų darbą. Moksleiviams tai ypatingai svarbu. Kiekviena jų patirtis padeda apsispręsti renkantis profesiją, formuoja bei stiprina asmenybę, didina socialinius įgūdžius“, – sakė Užimtumo tarnybos Paslaugų organizavimo departamento patarėja Inga Nomeikienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad vasaros darbas jaunimui reiškia ne tik papildomas pajamas, bet ir pirmą pažintį su darbo rinka bei atsakomybe.
„Jaunimo užimtumas vasarą yra ne tik siekis padėti darbdaviams užpildyti laisvas sezonines darbo vietas. Kuo anksčiau moksleiviai įtraukiami į darbo rinką, tuo greičiau susipažįsta su konkrečių veiklų specifika, sužino, kiek reikia dirbti, kad užsidirbtum savo svajonėms išpildyti“, – teigė I. Nomeikienė.
Dalis moksleivių prisipažįsta dar nemokantys ieškoti darbo
Užimtumo tarnybos apklausa parodė, kad nemaža dalis jaunuolių jau turi savanorystės patirties ir yra pasirengę pirmiesiems darbams. Vis dėlto beveik trečdalis apklaustųjų teigė jaučiantys poreikį geriau pasiruošti darbo paieškai.
Jaunimui dažniausiai trūksta praktinių žinių, kaip parengti gyvenimo aprašymą, motyvacinį laišką ar tinkamai pasiruošti darbo pokalbiui. Dėl to Užimtumo tarnyba planuoja aktyviau organizuoti karjeros konsultacijas bei susitikimus su specialistais.
Institucija taip pat organizuoja kontaktų muges įvairiuose Lietuvos miestuose. Jose moksleiviai gali tiesiogiai susitikti su darbdaviais, o įmonės – greičiau rasti sezoninių darbuotojų.
Užimtumo tarnyba pažymi, kad svarbų vaidmenį jaunimo vasaros užimtume turi ir savivaldybės, kurios kartu su vietos verslais rengia atskiras programas moksleivių darbui vasarą skatinti.
Parengta pagal Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją.
