V. Landsbergiui kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui teko mažiausia valdžios dalis
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) panoro sugrąžinti teisinę tvarką Lietuvoje ir kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) prašant išaiškinti, ar pripažįstant buvusį Aukščiausiosios Tarybos pirmininką prof. Vytautą Landsbergį valstybės vadovu, nebuvo pažeista Konstitucija. Pasak „valstiečių“, toks sprendimas buvo priimtas skubotai, pasinaudojant tuo metu turėta balsų dauguma ir visiškai neįsigilinant į tai, ar toks veiksmas apskritai yra teisėtas.
Anot LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio, niekas iš „valstiečių“ esą nekvestionuoja V. Landsbergio indėlio į Lietuvos užsienio politiką nepriklausomybės aušroje, tačiau tuo pačiu negalima paminti Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tuo laikotarpiu galiojusių įstatymų bei visos Aukščiausiosios Tarybos bei jos Prezidiumo vaidmens, Laikinojo Pagrindinio įstatymo nuostatų, suteiktų galių Aukščiausiajai Tarybai[2].
Remiantis Laikinojo Pagrindinio įstatymo 86 straipsniu, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas yra atskaitingas Aukščiausiai Tarybai, o valdžią savo rankose sutelkė trys subjektai: Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, Aukščiausiosios Tarybos prezidiumas ir Aukščiausioji Taryba.
Pasak R. Karbauskio, šiuo atveju V. Landsbergiui kaip Aukščiausiosios Tarybos pirmininkui teko mažiausia valdžios apimtis.
Kartu su pareiškėjų grupe į KT kreipęsis „valstietis“ Dainius Gaižauskas teigė, kad parlamentarų grupei kilo pagrįstos abejonės, ar Aukščiausiosios Tarybos pirmininko teisinio statuso įstatymas neprieštarauja Konstitucijai ir joje įtvirtintiems principams pagal normų turinį ir reguliavimo apimtį.
„Seimas, konstitucinį valstybės vadovo statusą įstatymu suteikdamas buvusiam Aukščiausiosios Tarybos Pirmininkui, t. y. ne Prezidentui, savo veiksmais sukūrė teisės normų koliziją, kadangi skiriasi Konstitucijos 77 straipsnio 1 dalies bei Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymo nuostatos, kurios skirtingai nurodo, kas eina ar anksčiau ėjo valstybės vadovo pareigas. Taigi, Seimo daugumos priimtas Aukščiausiosios Tarybos Pirmininko teisinio statuso įstatymas sukūrė tokias teisines pasekmes, kad šiuo metu konstitucinį valstybės vadovo teisinį statusą reglamentuoja du skirtingi teisės aktai“, – teigė D. Gaižauskas[2].
Iš profesoriaus lūpų „išsprūdo“ įžeidimai valstybinių institucijų darbuotojams
O štai, kad ir kokiai intelektualų bendruomenei atstovautų minimas V. Landsbergis, net ir šiam pasitaiko blogų dienų, kai jo neklauso net ir jo paties liežuvis. Konservatorių partiją sukrėtus pedofilijos skandalui dėl buvusio jų kolegos Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus, netruko pasireikšti ir profesorius.
Duodamas interviu „tv3.lt“ žurnalistams valstybės vadovo titulą turintis V. Landsbergis netyčia prasitarė, kad siūlo galų, per kuriuos buvo galimai nutekinta informacija pedofilija įtariamam K. Bartoševičiui, reikėtų ieškoti galbūt net visai ne Seime, o, pavyzdžiui, gal net ir ir pačioje prokuratūroje, o gal „juodą“ darbą padarė tėvams išsiplepėję nukentėjusieji vaikai.
Tiesa, tą kartą politikui „išsprūdo“ ir daugiau. Prokuratūros darbuotojus jis pavadino „čekistais“, dėl ko LVŽS nusprendė kreiptis į Generalinę prokuratūrą.
Toje pačioje istorijoje V. Landsbergio padai prisvilo dar labiau, kai jis homoseksualius asmenis sulygino su pedofilais. Visgi, kilus didžiam ažiotažui dėl tokių konservatoriaus teiginių, šis nusprendė atsiprašyti ir pasiteisinti esą neteisingai žurnalistų jo interpretuotais išsireiškimais.
Valstybės vadovu V. Landsbergis buvo tituluotas ekspremjero partijos pagalba
Prof. V. Landsbergis valstybės vadovo titulu gali džiaugtis nuo pernai metų birželio pabaigos, kai Seimas balsų dauguma apsisprendė, kad politikas šio titulo yra vertas.
Šis klausimas sukėlė didžiules audras parlamente svarstant, kam apskritai tas titulas profesoriui reikalingas, jei jis nebuvo tikru Lietuvos prezidentu. Tačiau pats V. Landsbergis džiaugėsi nukritusia našta nuo pečių ir tvirtino, kad priimdama tokį sprendimą Lietuva dar vienu žingsneliu priartėjo prie Estijos, kurioje jau nuo seniau yra laikoma, kad Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas prilygsta valstybės vadovui.
Būtent šio balsavimo metu už šio titulo suteikimą prof. V. Landsbergiui balsavo net trys buvusio premjero Sauliaus Skvernelio Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai, nors pats S. Skvernelis teigė nemanantis, kad politiko karūnavimo klausimas yra esminis valstybėje.
