Valdžia smaugs ir NT nuomotojus – nusitaikė į verslo liudijimus

Po mokesčių reformos korekcijų – smulkiajam verslui po kaklu išlikusi kilpa

Finansų ministerijai pirmadienį pristačius atnaujintą mokesčių reformos planą tapo aišku, kad Vyriausybė jau nuo kitų metų planuoja panaikinti verslo liudijimus ir šiuo metu jiems taikomas lengvatas būsto nuomai.

Šis pokytis reikš, kad verstis NT nuomos veikla taps žymiai brangiau, o dėl to dalis NT rinkos ekspertų prognozuoja, jog nuomotojai suskubs trauktis į šešėlį, patiems piliečiams taps sunkiau įsigyti ar išsinuomoti būstą. To naudą labiausiai pajus stambus verslas, kuris taip pat perka ir nuomoja NT, tačiau moka ženkliai mažesnius mokesčius nei smulkieji nuomotojai.

Ministerija, aiškindama, kodėl siekia atsisakyti verslo liudijimo būsto nuomai, teigia, kad sprendimas priimtas įvertinus didėjantį su pajamų deklaravimu susijusių paslaugų spektrą, siekiant vienodesnio visų pasyvių pajamų apmokestinimo ir užtikrinant nuoseklų traktavimą, kad fiksuotas gyventojų pajamų mokestis gali būti mokamas tik už pajamas, gautas vykdant individualią veiklą.

Finansų ministerijos teigimu, atsisakius verslo liudijimo NT nuomai, būtų sudarytos sąlygos gyvenamosios nuomos patalpas apmokestinti vienodu principu: nuomos pajamos būtų apmokestinamos 15 proc. GPM tarifu, sudarant galimybę 20 proc. skirti patalpoms remontuoti ar pan.^[1]

Tiek šis, tiek ir kiti naujosios mokesčių reformos punktai jau spėjo papiktinti visuomenę. Į Vyriausybės planus didesnis dėmesys buvo atkreiptas dar kovo mėnesį, kai Lietuvos visuomenei pristatyta buvo beveik trejus metus rengtas mokesčių reformos pirminis variantas.

Tuomet nauji apmokestinimo planai papiktino visuomenę, o Finansų ministerija aštrios kritikos sulaukė net iš dalies ekspertų. Sulaukus daugybės kritikos buvo grįžta į diskusijų stadiją, kurios metu ministerija teigia sulaukusi beveik 70 pasiūlymų, ką naujoje mokesčių reformoje būtų galima pakeisti. Vis dėlto, reformos planas lieka menkai pakitęs.

Nors finansų ministrė Gintarė Skaistė toliau kalba apie tai, kad pagrindinis reformos tikslas yra „sąžiningesnė mokestinė sistema“, patys Lietuvos piliečiai pastebi, kad mokesčių pokyčiais valdžia tarsi siekia visas įmanomas sąlygas pagerinti didžiajam verslui ir taip susidoroti su smulkiaisiais verslininkais.

Verslo liudijimų lengvatos bus atimamos ir iš vienišų tėvų, ir iš senjorų

Tie, kas šiuo metu nori išsiimti verslo liudijimo pažymą, sumoka kainą, kurią nustato skirtingų savivaldybių tarybos. Ši kaina priklauso nuo pasirinktos veiklos teritorijos, tad vilniečiai, alytiškiai ar plungiškiai – visi moka skirtingą sumą.

Verslo liudijimo kaina taip pat priklauso nuo planuojamos veiklos rūšies, pasirinktos veiklos vykdymo trukmės ir savivaldybių tarybų nustatytų lengvatų. Nustatydamos verslo liudijimo kainą, savivaldybės įprastai taiko lengvatas senjorams, vienišiems tėvams, bedarbiams, studentams ir pan.

Jeigu bus pritarta naujai Vyriausybės mokesčių reformai, pagal kurią nebeliks galimybės su verslo liudijimu verstis nuoma, kartu nebeliks ir lengvatų. Tačiau šiuo metu lengvatas gauna beveik pusė piliečių, norinčių įsigyti verslo liudijimą NT nuomai.

Valstybinės Mokesčių Inspekcijos (VMI) duomenimis, vien šiais metais dėl verslo liudijimo, skirto NT nuomai, kreipėsi 19 769 gyventojai, o lengvatas gavo 9 142 gyventojai. Tuo tarpu iš viso 2023 m. verslo liudijimus bet kuriai veiklai yra įsigiję 67 664 asmenys, maždaug pusė jų moka lengvatinį mokestį.

Panaikinus verslo liudijimą nuomotojams ir kartu atsisakius lengvatinių mokesčių, didelė dalis NT savininkų, nuomojančių savo būstą, bus priversti trauktis į šešėlį. Taip antrą kvėpavimą įgaus didysis verslas, kuris tęs sau įprastą praktiką ir toliau nuomos turtą kaip UAB ar MB. Taigi, smulkaus verslo ir dirbančiųjų savarankiškai žlugdymas toliau tęsiasi.

Stambieji verslininkai laimi daugiausiai ir sumoka mažiausiai mokesčių

Kaip pažymi smulkusis verslininkas Mindaugas Busila, šiuo metu Lietuvoje stambieji verslininkai nevaržomai steigia UAB, perka turtą, moka NT mokestį ir tuomet į atskaitymus jau gali įtraukti mokamas palūkanas kredito įstaigoms, siekiančias maždaug 5-10 proc. nuo paskolos^[2].

Stambiesiems verslininkams taip pat leidžiama į atskaitymus įtraukti turto nusidėvėjimo kainą. Tokiu scenarijumi pelno mokestis mokamas nėra, o daugelis didžiausių NT valdytojų steigia įvairius fondus, kurie turi dar daugybę mokestinių lengvatų.

Tuomet pastebima situacija, kai už įmonės vardu pirktą būstą sumokamas 1 proc. NT mokestis, o nuo gaunamų buto nuomos pajamų mokėti mokesčių nebereikia, nes turtas yra nudėvimas. Visiškai kitokią situaciją matome pažvelgę į individualia veikla besiverčiančius smulkiuosius verslininkus.

Kaip pažymi M. Busila su individualia veikla neleidžiama atskaityti nei mokamų palūkanų, nei remonto, nei turto nudėvėjimo, o mokesčiai yra mokami nuo gaunamų pajamų. Tad jei butas yra perkamas už 100 tūkst. eurų, įmonė sumokėtų maždaug 600 eurų NT mokesčio, atskaitytų į sąnaudas mokamas palūkanas, buto remonto išlaidas, nudėvėtų turtą ir galiausiai pelno mokestis beveik pasiektų nulį. Tuo tarpu būstą nusipirkęs fizinis asmuo, nuomodamas jį už 500 eurų, turėtų sumokėti maždaug 720 eurų GPM, tad realus nuomos pelningumas galiausiai būtų neigiamas.

Lietuvoje smulkusis verslas yra sistemingai naikinamas

Ekspertai pastebi, kad Lietuvoje pastaraisiais metais yra daroma viskas, kad legalaus smulkaus verslo tiesiog neliktų, o stambus verslas klestėtų ir plėstųsi. Panašu, kad dėl to naikinami ne tik verslo liudijimai, tačiau nepaliaujamai didinami mokesčiai, fizinius asmenis siekiama tiesiog izoliuoti nuo bet kokių galimybių versle. Negana to, nauja mokesčių reforma net imta skatinti kontrabandą.

Kaip teigia teisininkas Dominykas Vanhara, jau kuris laikas Lietuvoje sklando gandas apie stambių vystytojų bei institucinių investuotojų planus ateiti į gyvenamosios paskirties NT nuomos rinką. Dabartiniai pokyčiai galimai yra pagrindas tokiems ateities planams^[3].

„Tik va bėda – dabar beveik visa gyvenamosios paskirties NT nuomos rinka yra sutelkta fizinių asmenų rankose, kurių dauguma nuomoja po vieną butą, kai kas – po kelis butus. Todėl prieš stambiems investuotojams ateinant į tokią rinką, būtų gerai pačią rinką pravalyti nuo tų smulkių fizinių nuomotojų, kad jie, mokestinio režimo prispausti, trauktųsi iš rinkos. Tai va tokiu būdu ir suveikia stambiųjų rinkos žaidėjų lobizmas, o kad ši Vyriausybė dirba būtent stambiajam verslui, manau, nematyti gali tik labiausiai užkietėję užingridai“, – teigia teisininkas D. Vanhara.

Teisės eksperto nuomone, mokesčių reformos korekcijos tebuvo tik priedanga, o prie ankstesnių pasiūlymų dabar yra tiesiog bandoma grįžti iš kitos pusės. Tačiau planuojamos permainos iškreipia ne tik mokestinę sistemą, tačiau ir tiesiogiai atsiliepia NT rinkai bei gyventojų planams.

D. Vanhara pažymi, kad galiausiai, turėti butą nuomai apsimoka tik tuo atveju, jei tas butas buvo pirktas be paskolos, paskola butui pirkti jau yra išmokėta arba butas pirktas seniai, gerokai žemesnėmis kainomis.

Finansų ministerija permainas planuoja ir su NPD bei MMA didinimu

Tačiau susidorojimas su smulkiaisiais verslininkais nėra vienintelis Vyriausybės prioritetas. Po atnaujinto mokesčių reformos plano Finansų ministerija prakalbo ir apie tai, kad sieks kitaip paskirstyti mokestinę naštą per NPD.

Ministrės G. Skaistės teigimu, neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) turi įtakos žmonėms, kurie uždirba iki 1 vidutinio darbo užmokesčio (VDU). Tai yra apie 70 proc. visų Lietuvos dirbančiųjų. Atsižvelgiant į tai, kitiems metams projektuojamas VDU yra apie 2 045 eurai^[4].

Remiantis Finansų ministerijos skaičiavimais, toks sprendimas, jei bus priimtas, vien 2024 m. Lietuvos biudžetui kainuotų 200 mln. eurų, o iki 2028 m. jo kaina pasiektų jau 573 mln. eurų.

Finansų ministerija yra numačiusi, kad pritaikius pokyčius, 2024 m. minimalios mėnesinės algos (MMA) ir NPD santykis pagal suplanuotą MMA didinimą 10 proc., o NPD – 20 proc., būtų 81 proc. O 100 proc. santykį, NPD didinant dvigubai sparčiau negu MMA, pasiekti pavyktų 2028 m. Tais metais numatoma, kad NPD ir MMA galėtų siekti beveik 1 200 eurų. Ministerija nurodo, kad, didėjant NPD, uždirbantiems iki 1 VDU mokestinė našta toliau nuosekliai mažės. Tuo tarpu 2024 m. prognozuojamas VDU – 2 045 eurai ant „popieriaus“.

Tokia žinia paskelbta iš karto po to, kai Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba pagaliau pasiekė susitarimą dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimo.

Taryba pritarė Vyriausybės siūlymui, kad nuo 2024 m. sausio mėnesio MMA didėtų 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Sutarta ir tai, kad minimalusis valandinis atlygis būtų didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc^[5].

Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų, atskaičius mokesčius ji siekia 633 eurus. Tiesa, Trišalės tarybos sprendimas yra tik patariamasis, galutinį sprendimą dėl MMA priims Vyriausybė.