Nauji NT mokesčiai: šansų įsigyti ar išsinuomoti būstą mažėja iki minimumo

Apmokestins ne tik NT pirkimą, bet ir nuomą

Galime ruoštis galutiniam Lietuvos emigravimui ir paskutinio emigranto šviesų užgesinimui oro uoste – šansai įsigyti ar bent jau išsinuomoti būstą šioje šalyje artėja prie visiško minimumo – valdžia užsimojo apmokestinti ne tik absoliučiai visą nekilnojamąjį turtą (NT), įskaitant ir tą, kurį nepilnamečiams vaikams paliko seneliai ar mirę tėvai, bet ir susiruošė į nokdauną pasiųsti tuos, kurie būstą nuomojasi. Nuomojamiems būstams ketinama taikyti net kelis kartus didesnį NT mokestį.

Ką visa tai reiškia? Ar šių naujų mokesčių įvedimas yra pirmasis žingsnis į beprecedentę nekilnojamojo turto (NT) nusavinimo politiką? Gal jau pradeda pildytis garsiojo Klauso Švabo planas ir jo ištarta frazė „Nieko neturėsite ir būsite laimingi“ nėra tik liguistos fantazijos?

Akivaizdu, kad jau artimiausiu metu Lietuvoje NT taps tikru šiuolaikiniu „auksu“, o turėti savo pastogę bus prabanga. Jau dabar susiduriama su situacija, kai NT objektų kainos kyla, ekspertai artimiausiu metu prognozuoja dar ir stiprią trečiąją šio turto kainų kilimo bangą, o išlaikyti tokį turtą darosi vis sunkiau.

Nuomojamam būstui planuojami dar didesni mokesčiai

Baiminamasi, kad greitu metu ne tik nebus iš ko nusipirkti namų, bet nebus ir už ką išsinuomoti pastogės.

Valdantieji užsimojo ne tik praretinti turinčių savo NT gretas svarstydami apie papildomą mokestį, bet ir į ožio ragą riesti  nuomotojus, mat nuomojamą būstą siūloma apmokestinti dar didesniu mokesčiu – nuo 0,1 iki 3 proc. siekiančiu tarifu^[1].

Nors valdantieji fantazuoja, kad šis mokestis būstą besinuomojančių žmonių esą tiesiogiai nepaliestų, tačiau kiekvienas bent kiek mąstantis jau dabar supranta, kad nuomotojus tai priverstų pakelti nuomos kainas – juk turto išlaikymo išlaidos didėtų.

Pavyzdys. Jei žmogus turi 60 tūkst. eurų mokestinės vertės butą Pilaitėje ir nėra jame deklaravęs savo gyvenamosios vietos, už metus turėtų atseikėti 1,8 tūkst. eurų^[1] naujojo mokesčio. Jei butą nuomoja, vadinasi, nuomos mokestį jis turės pakelti tiek, kad jam pasidengtų naujojo mokesčio kaštai. Vadinasi, nuomotojui tokio buto nuoma per metus pabrangtų 1,8 tūkst. eurų.

Tad kyla klausimas – kiek dar kils NT kainos, jei jau dabar tokį turtą įpirkti ar išsinuomoti darosi sunku?

Kiek reikia uždirbti, kad būtų galima išgyventi šalies didžiuosiuose miestuose, jei jau net Šiauliuose už 2 kambarių butą prašoma 600 eurų per mėnesį?

Prisiminkime ir sulig kiekviena diena augančius komunalinius mokesčius, kurie šaltuoju metų laiku atsieis mažiausiai 150–300 eurų. Galiausiai matome, kad su minimaliu atlyginimu nepragyvensime – vien pastogei užsitikrinti tenka atseikėti ir po tūkstantį eurų.

Būsto kreditai gali tapti nebe tokie patrauklūs

Rodos, geriausia ir populiariausia išeitis tokiu atveju yra pirkti būstą su banko paskola (žinoma, jei leidžia šeimos pajamos) – mėnesinės įmokos taptų kone perpus mažesnės nei nuomos kaina, o turtas galiausiai būtų jūsų. Tačiau būsto paskolų bankas jau nebedalina į kairę ir į dešinę, o ekonomistai įspėja ruoštis jau netrukus didėsiančioms EURIBOR palūkanoms^[2].

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko nuomone, tikėtina, jog Europos centrinis bankas (ECB) palūkanas didins jau šių metų rugsėjį. Anot jo, iš pradžių palūkanos didėtų 0,25 proc., o gruodžio mėnesį – dar tiek pat^[2]. Tad NT taps dar didesne nepasiekiama svajone daugeliui. Teoriškai bus įmanoma gauti paskolą, bet kas galės ją pasiimti?

Juk iki šiol net ir nesiskundžiantys pinigų stygiumi noriai imdavo būsto kreditus ir turimas „laisvas“ lėšas įdarbindavo. Tai ką dabar daryti jiems? Palikti paskolą, ar grąžinti, jei yra tam lėšų? 

Padaugėjo gyventojų, norinčių būsto paskolą grąžinti iš anksto

„Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė pastebėjo, kad pasklidus neramioms ateities prognozėms, padaugėjo gyventojų, panorusių būsto kreditą grąžinti anksčiau laiko^[3].

Jos teigimu, prieš grąžinant kreditą anksčiau laiko, pirmiausia derėtų atkreipti dėmesį į tai, ar dėl padidėjusių palūkanų ženkliai pasikeistų paskolos įmoka. 

„<...>. Pavyzdžiui, jei paskolos suma 90 tūkst. eurų, o likęs mokėjimo terminas – 20 metų, EURIBOR reikšmei padidėjus 1 proc. mėnesinė įmoka preliminariai galėtų padidėti 70–80 eurų per mėnesį“, – teigė Ž. Rakauskaitė^[3].

O štai prie didėjančių įmokų pridėkite dar ir valdančiųjų svarstomą pasiūlymą apmokestinti kiekvieną turimą NT objektą bei išaugusius komunalinius kaštus.

Nuskausminti užsimojo net vaikus

Tačiau finansų viceministrė Rūta Bilkštytė ramina, kad skųstis dėl papildomų NT mokesčių nėra ko, mat lietuviai tokie turtingi, kad net nepilnamečiai turi turto už 131 mln. eurų^[4]. Nesvarbu, kad tas turtas jiems buvo perleistas kaip senelių ar tėvų palikimas, o vaikai dar net nedirba – juos vis tiek reikia apmokestinti.

„Tai yra grynas mokestinis arbitražas, kai [turtas] yra registruotas kito gyventojo vardu, nepilnamečio, darželinuko, bet mokesčio tada tėvams nėra, nes jie neviršija tam tikros sumos“, – teigė R. Bilkštytė^[4].

Kitaip tariant, bus padaryta taip, kad paprastas mirtingasis nė negalėtų pasvajoti apie nuosavą NT – nesvarbu, ar norės jį įsigyti pats, ar gaus kaip palikimą.

„Nekrūpčiokit, gerai?"

Ta pati finansų viceministrė, parlamente užvirus diskusijoms dėl naujo mokesčio, patarė „geriau nekrūpčioti“ ir gyventojus bei pasisakančius prieš valdančiuosius politikus sulygino net su žuvimi^[5]. 

„Nekrūpčiokit, gerai? Jeigu politikai krūpčioja, tada ir visuomenė krūpčioja, nes pradeda krūpčioti nuo galvos žuvis“, – pareiškė viceministrė^[5].

Tokie R. Bilkštytės išminties perlai neliko nepastebėti ir žvejų, kurie politikei pataria geriau nekalbėti apie tai, ko ši neišmano.

Žuvis pradeda krūpčioti dėl deguonies trūkumo, tad gal pirmiausiai viceministrei reiktų pagalvoti apie šį reiškinį, o ne apie žuvies galvą?

Pritaria ne visi

Toli gražu ne visi politikai palaiko dabartinius valdančiųjų užmojus dėl NT apmokestinimo, tačiau nuomonės išsiskyrė net opozicijoje. Kol vieni teigė, kad dabartinis metas nėra tinkamas naujoms mokestinėms prievolėms, kiti argumentavo, kad tinkamo meto mokesčių įvedimui niekada nebūna.

O štai „darbietis“ Aidas Gedvilas net sukūrė peticiją prieš naująjį NT mokestį. Peticijoje reikalaujama atsisakyti tokių planų, o Vyriausybei – pradėti dirbti, kad pažaboti ir toliau kylančias kainas. Šiandien po minėta peticija jau pasirašė 14 327 žmonės. Peticiją galima pasirašyti galima čia.

Įdomia įžvalga šiuo klausimu pasidalino Lietuvos NT plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius, komentuodamas, kad naujasis mokestis priverstų suklusti ir valstybines įstaigas. Jo teigimu, tai būtų puiki proga valstybinėms institucijoms peržiūrėti turimo NT sąrašus ir dar kartą pagalvoti, ar tikrai toks kiekis objektų joms yra reikalingas.

Pasak M. Statulevičiaus, įvedus naująjį mokestį labiau susimąstys ir viešosios institucijos, pergalvodamos ar tikrai tam valdininkui reikia 30 kv. metrų kabineto^[6].

Burbulas bliūkšta visame pasaulyje

Visgi dabartiniai Lietuvos ėjimai vis labiau panašėja į situaciją Vokietijoje, kur žmonės ne tik neišgali įpirkti NT, bet ir jo nuomotis, mat kainos tiek iškeltos, jog tapo neadekvačios. Dar rugsėjo 29-ąją Berlyno gyventojai surengė referendumą dėl nuolat augančių nuomos kainų su tikslu nusavinti 3 000 ar daugiau butų turinčių įmonių nuosavybę ir priversti didžiausias NT bendroves parduoti tūkstančius butų miestui už mažesnę nei rinkos vertę.

Vykusiame referendume net 54,4 proc. vokiečių balsavo už tai, kad būtų nusavinamas bendrovės „Deutsche Wohnen & Co.“ nekilnojamas turtas, 39 proc. balsavo prieš^[7]. Berlyno gyventojai pritarė, kad daugiau nei 240 tūkst. bendrovės butų turi valdyti viešosios teisės institucijos.

Visgi, po surengto referendumo reikalai ne itin pasistūmėjo, mat niekas nėra suinteresuotas nusavinti individualių namų, o nuo referendumo suburta ekspertų komisija, panašu, kol kas neduoda realių rezultatų^[9].