20 mln. eurų degalų kainoms pažaboti: gyventojai valdžios pastangų neįvertino
Kai šių metų pradžioje už 50 litrų kuro baką vairuotojai mokėdavo apie 75 eurus, mažai kas tikėjosi, kad po kelių mėnesių ta pati kelionė į degalinę gali kainuoti daugiau nei 110 eurų. Degalų kainoms šoktelėjus iki rekordinių aukštumų, Vyriausybė ėmėsi priemonių gyventojų ir verslo išlaidoms mažinti, tačiau didžioji visuomenės dalis jų poveikio nepajuto.
Valstybė rinkai pateikė dalį strateginių kuro atsargų, dviem mėnesiams sumažino akcizą dyzelinui bei žemės ūkyje naudojamam kurui, taip pat laikinai perpus atpigino traukinių bilietus. Vien akcizo lengvata biudžetui kainavo apie 17 mln. eurų, o kompensacijos už pigesnes keliones traukiniais – dar beveik 2 mln. eurų[1].
Nepaisant to, „Baltijos tyrimų“ apklausa atskleidė, kad net 71 proc. Lietuvos gyventojų valdžios veiksmus vertina neigiamai. Teigiamai juos įvertino tik penktadalis respondentų.
Didžiausią nepasitenkinimą išreiškė darbininkai, ūkininkai, verslininkai ir vadovai. Daugelio jų nuomone, valdžios sprendimai nebuvo pakankami, ypač matant, kaip į degalų brangimą reagavo kaimyninės valstybės.
Ekonomistas: Lietuva negali pakeisti pasaulinių naftos kainų
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus į situaciją žvelgia gerokai ramiau nei dauguma apklaustų gyventojų. Jo vertinimu, Vyriausybės sprendimai buvo adekvatūs aplinkybėms, nes Lietuva neturi galimybių daryti įtakos pasaulinei naftos rinkai.
Ekonomistas primena, kad metų pradžioje buvo baiminamasi dar didesnio kainų šuolio ir galimų kuro tiekimo sutrikimų, tačiau šie scenarijai neišsipildė. Todėl, vertinant situaciją iš šiandienos perspektyvos, papildomos intervencijos galėjo būti ne tik neveiksmingos, bet ir brangiai kainuoti valstybei.
Anot A. Bartkaus, dažnai siūlomi sprendimai – didesnis akcizų ar PVM mažinimas – reikštų mažesnes valstybės pajamas. Kitaip tariant, gyventojams suteikiamos lengvatos būtų finansuojamos skolintomis lėšomis, o tai ilgainiui atsilieptų visiems mokesčių mokėtojams. Dėl šios priežasties ekonomistas Vyriausybės veiksmus vertina palankiai ir mano, kad pasirinktas atsargus kelias buvo pagrįstas.
Verslas kritikuoja: kol Lietuva delsė, klientai išvažiavo į Lenkiją
Visai kitokios nuomonės laikosi degalinių ir transporto sektoriaus atstovai. Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas teigia, kad Lietuvos priemonės buvo per silpnos, palyginti su tuo, ką darė kaimyninės šalys.
Jo teigimu, Lenkija sumažino ne tik akcizus, bet ir PVM tarifą degalams, todėl skirtumas tarp kainų abiejose valstybėse kai kuriuo metu siekė apie 40 centų už litrą. Tokiomis sąlygomis tiek vežėjams, tiek paprastiems vairuotojams apsimokėjo degalus pirkti užsienyje. Pasak K. Stasiukyno, dėl to Lietuvos degalinės neteko dalies klientų, o valstybės biudžetas – potencialių mokestinių pajamų.
Panašiai situaciją vertina ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas. Jis pabrėžia, kad transporto sektoriuje net vieno cento skirtumas už litrą gali turėti didelę reikšmę įmonių išlaidoms. Šimtus vilkikų valdančioms bendrovėms tai reiškia dešimtis ar net šimtus tūkstančių eurų per metus.
Anot E. Mikėno, dalis tarptautinių vežėjų degalus jau seniai renkasi pilti Lenkijoje ar Latvijoje, kur kainos mažesnės. Todėl Lietuva praranda galimybę tapti patrauklia tranzitine šalimi, kaip tai pavyko Belgijai ar Liuksemburgui.
Tuo metu Finansų ministerija laikosi pozicijos, kad laikina akcizo lengvata savo tikslą pasiekė – ji buvo taikoma tuo metu, kai degalų kainos buvo pakilusios labiausiai, ir padėjo sumažinti finansinę naštą gyventojams bei verslui. Vis dėlto apklausos rezultatai rodo, kad dauguma Lietuvos gyventojų šių priemonių poveikio nepajuto arba tikėjosi kur kas ryžtingesnių valdžios sprendimų.
Baigėsi lengvatos dyzelinui ir traukinių bilietams
Jau šį pirmadienį baigėsi du mėnesius galiojusi laikina dyzelino akcizo lengvata, kuri buvo įvesta siekiant sušvelninti po konflikto Artimuosiuose Rytuose išaugusių degalų kainų poveikį. Finansų ministerijos vertinimu, sumažintas akcizas leido dyzelino kainą sumažinti maždaug 6 centais už litrą.
Nors dalis Seimo narių siūlo lengvatą pratęsti iki spalio, finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas tam nepritaria, argumentuodamas, kad naftos kainos pasaulinėse rinkose jau nuslūgo, o degalų kainos Europoje mažėja ne vieną savaitę iš eilės.
Kartu su akcizo mažinimu gyventojams buvo taikoma ir 50 proc. nuolaida traukinių bilietams. Susisiekimo ministerijos duomenimis, ši priemonė valstybei kainavo 3,45 mln. eurų, o ja per du mėnesius pasinaudojo daugiau nei 1 mln. keleivių.
Per tą laiką kelionių traukiniais skaičius išaugo 23 proc., o beveik 35 tūkst. žmonių šią transporto priemonę rinkosi pirmą kartą. Dėl galimo lengvatos sugrąžinimo ketinama spręsti vasaros pabaigoje, įvertinus jos rezultatus ir situaciją energetikos rinkoje.
