Rasos arba Kupolės – viena nuostabiausių metų švenčių, kuri švenčiama visame pasaulyje – na, nebent Šiaurės pusrutulyje
Na, šiais laikais, po krikščionybės įvedimo, tai jau žinoma kaip Joninės.
Ką reikia padaryti tomis dienomis, kad būtumėte sveiki, laimingi, turtingi, kad turėtumėte maksimalią naudą – gautumėt maksimalią naudą iš šventimo ir tam tikrų apeigų atlikimo visus metus?
Taigi, pirmiausia noriu pasakyti, kad mes renkame vaistažoles. Vaistažolės gali pakeisti daugybę tablečių – visa tai, kas yra gamtoje, mums suteikia tūkstantį kartų daugiau sveikatos nei kažkokie cheminiai junginiai. Todėl, jei dar šiek tiek apsileidote ir patingėjote prisirinkti beržo lapų – dar šią savaitę prisirinkite! Ne tik vantos rišamos iki Kupolių, iki Rasų, bet ir renkami beržų lapai. Jie dar turi jėgos ir jums visus metus padės nuo visų peršalimo ligų, kosulio, reumatų, sąnarių skausmų ir visko. Nes ta arbatėlė, beržo lapų – geriama kaip paprasta arbata – turi malonų, šiek tiek kartoką poskonį, ir jums nereikės leisti tūkstančių eurų kilogramui tų karčių kiniškų arbatų.
Taigi visada turėsite sveikatą po ranka. Taip pat neužmirškite jau susirinkti gauromečio ir visas tas žoleles, kurios žydi, kurias galima panaudoti gydymui ar maistui – užkonservuoti ar sudžiovinti. Pagal tradiciją teigiama, kad po Rasų, Kupolių, laumės nuo augalų nubraukia ranka visą jėgą, energiją, visas gydomąsias savybes. Visi augalai – ne šaknys, bet žolynai – stipriausią jėgą turi birželio mėnesį iki kokios 23-ios, 24-os dienos, iš tikrųjų – iki 21-os. Tai reikėtų turėti omenyje.
Vanduo – gyvasis ir gydomasis
Yra kelios taisyklės, ką turime padaryti tą dieną. Pirmiausia – maudymasis. Taip, vanduo. Nes yra ritualas vandeniu. Maudomasi tradiciškai grupėmis, ne po vieną – į ežerą, prūdą, upę ar jūrą eina grupėmis: ar merginos, ar vaikinai, ar mišriai. Skaitoma, kad grupinis maudymasis sutelkia, stiprina giminystės, šeimos ryšius. Todėl būtinai nusimaudykite lauke, vandens telkinyje. Vonia šiuo atveju nepadės. Na, bet jeigu gyvenimo sąlygos neleidžia – aišku, ir vonia yra gerai.
Dar kartą primenu: tą dieną visi pasaulio vandens telkiniai – nesvarbu, koks žemės pusrutulis – yra aktyvuoti. Tas vanduo tampa šventas, struktūruotas, gyvasis vanduo – kaip vaikystės pasakose. Net vanduo iš krano ar klozeto tądien yra gydomasis.
Kai buvome vaikai, sakydavo, kad nuo Joninių jau galima maudytis kiekvieną dieną – atidaromas maudymosi sezonas. Nežinau, kodėl taip sakydavo, gal dėl to, kad krikščionybėje Joninės susietos su Jono Krikštytojo vardadieniu – o jis krikštijo vandeniu. Gal dėl to. Bet aišku viena – pagoniškų tradicijų kirviu neiškirsi, todėl švenčiame senąją šventę ir šiandien.
Ugnis – apsivalymo jėga
Kitas ypatingai stiprus momentas – kontaktas su ugnimi. Jaunimas neša malkas, kuria laužus, ir visą naktį jie dega. Naktis trumputė – trys, keturios valandos – bet taip tradiciškai buvo švenčiama. Kai laužas nudegdavo, vaikai ir jaunimas šokinėdavo per karštas anglis ar rusenantį laužą. Tai – apsivalymo ugnimi ritualas.
Todėl neužmirškite – vienu ar kitu būdu turėkite kontaktą su atvira, gyva ugnimi. Ji padeda išsivalyti ne tik nuo ligų, bet ir nuo nužiūrėjimų, nukalbėjimų, energetinių pažeidimų, energetinių „lervų“. Kontaktas su priklausomybėmis sergančiais žmonėmis taip pat palieka pėdsakų – ugnis nuo to viso išvalo.
Esu skaičiusi, kad senovėje degindavo ligonių drabužius. Ypač vaikų – jeigu vaikas būdavo ligotas, liepdavo panešioti kokį seną drabužėlį ir tada sudegindavo Joninių laužuose. Tai buvo tarsi ritualinis išvalymas.
Vainikai – gamtos jėgos vainikavimas
Jaunimas visada pindavo vainikus. Šiais laikais tai kiek pasikeitę, bet senovėje vaikinai pindavo ąžuolo vainikus, o merginos – iš pievų gėlių. Netekėjusios merginos turėdavo surinkti po vieną augalą iš kelių pievų – vieni sakydavo iš 7, kiti iš 9, dar kiti iš 12. Tą vadindavo „kupole“.
Ir net jei surinksite iš vienos pievos – ar 7, ar 9, ar 12 žolelių – ir pasikabinsite prie durų metams, viskas bus tobula. Tikrai padės ir saugos. Ir vaikinai tegul nepamiršta – vainikas ne tik Jonams. Pynimas, dėjimas ant galvos suteikia vyriškumo, stiprybės ir sveikatos.
Dilgėlės, šalavijas, druska – apsauga namams
Dar noriu atkreipti dėmesį į dilgėles. Nuostabus augalas. Ne veltui pasakose iš jų darydavo rūbus. Stipresnio augalo nuo piktų dvasių Lietuvoje nėra. Anksčiau slavų tradicijoje jas dėdavo prie slenksčio, ant grindų, kad išvalytų namus.
Tai simboliškai – kelias šakeles dilgėlių padėkite prie durų, ant kilimėlio, prie vaikų kambario. Galite įsmeigti į juodžemio vazoną – kaip gėlę, apsauginę. Nes auginti jas sunku, bet vazonėlyje – pats tas.
Taip pat tą dieną ypač gerai pasmilkyti šalaviju. Net jeigu neturite specialių indų – uždėkite augalėlių ant keptuvės ir pasmilkykite per namus. Tai nuostabus ritualas.
Jei jaučiate, kad nesiseka, tą dieną padarykite ritualą su druska: pakaitinkite druską keptuvėje ir panešiokite po namus. Paberkite po šaukštelį kampuose pagal laikrodžio rodyklę. Po savaitės – susiurbkite ir išpilkite gamtoje. Tegul ištirpsta su visomis bėdomis.
Paparčio žiedas – stebuklų simbolis
Ir, žinoma, pagrindinė tradicija – paparčio žiedo ieškojimas. Susiraskite papartį, pasiruoškite takelį iki jo – kad nereikėtų naktį bristi per žolę. Galite jį papuošti, įdėti raštelį su noru, kaspiną, dėželę – palikite ten norą dienai, o naktį nueikite jo atsiimti. Tai jūsų žiedas.
Stilizuota, pritaikyta šiems laikams – bet kiekvienas toks veiksmas suteikia žavesio, džiaugsmo. Tie, kas tiki energijomis, tiki, kad yra daugiau nei vien kūnas – tikrai pajus naudą. Net materialinę – jei jūsų norai materialūs.
Nebijokite truputį pabūti magais, truputį raganomis, truputį žiniuoniais – nes tai tikriausiai pati magiškiausia metų diena.
