Supaprastinamas vaisto „Paxlovid“ išrašymas ir išdavimas pacientams
Nuo rugsėjo 19 d. pacientams bus paprasčiau gauti COVID-19 gydymui skirtą vaistą Nirmatrelvirą/Ritonavirą (Paxlovid) – jis įtrauktas į bendrą kompensavimo sistemą. Dabar gydytojai galės išrašyti vaistą kaip bet kurį kitą kompensuojamąjį preparatą, o pacientai jį galės įsigyti visose vaistinėse Lietuvoje.
Anksčiau vaistą buvo galima gauti tik „Eurovaistinės“ tinklo vaistinėse pagal popierinį receptą, gaunamą per Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą, naudojant Europos Komisijos organizuotus pirkimus. Dabar šios ribojančios taisyklės panaikintos – nuo rugsėjo 19 d. Nirmatrelviras/Ritonaviras taps prieinamas plačiau, naudojant elektroninį E. receptą[1].
Svarbu atkreipti dėmesį, kad receptai, išrašyti iki rugsėjo 18 d., galioja tik „Eurovaistinės“ tinklo vaistinėse ir gali būti išpildyti iki rugsėjo 23 d. Nuo rugsėjo 19 d. išrašyti receptai bus galiojantys visose vaistinėse, o gydytojai turi nurodyti vaistą kaip kompensuojamąjį, jei paciento būklė atitinka indikacijas.
Vaistas skiriamas 18 metų ir vyresniems pacientams, kuriems COVID-19 simptomai pasireiškė prieš 5 paras arba vėliau, ir kurie turi bent vieną rizikos veiksnį progresavimui į sunkią ligą. Tarp jų – cukrinis diabetas, nutukimas (KMI ≥ 35), lėtinės plaučių ar inkstų ligos, imunitetą slopinantys sutrikimai ar terapija, kardiovaskulinės ligos, hipertenzija, pjautuvo ląstelių anemija, neurologiniai sutrikimai, aktyvus vėžys ar priklausomybė nuo medicinos technologijų.
Be to, vaistas gali būti skiriamas 70 metų ir vyresniems pacientams, gyvenantiems slaugos ar globos įstaigose, nepriklausomai nuo gretutinių ligų.
Sveikatos apsaugos viceministras Daniel Naumovas pabrėžia, kad naujoji tvarka palengvins vaisto įsigijimą ir gydytojų darbą, o pacientams suteiks didesnį patogumą gydantis nuo COVID-19.
Ekspertai: naujų užsikrėtimų daugėja, bet rimtų komplikacijų mažai
COVID-19 atvejų Lietuvoje vėl daugėja – per pastarąją savaitę NVSC užregistravo daugiau nei du tūkstančiai naujų infekcijų. Tačiau specialistai ramina, kad naujosios omikrono atmainos nekelia ypatingos grėsmės, o simptomai – sausas kosulys, karščiavimas, gerklės perštėjimas – nesiskiria nuo įprastų peršalimo požymių. Hospitalizacijų skaičius išlieka panašus kaip anksčiau, todėl rimtos grėsmės visuomenei nėra[2].
Ekspertai pažymi, kad šiuo metu COVID-19 plinta „bangelėmis“ dėl išaugusio kontaktų skaičiaus – prasidėjusių mokslo metų ir vaikų sugrįžimo į mokyklas. Imunitetas daugumos žmonių yra įgytas, tačiau laikui bėgant jis silpnėja, todėl infekcijų atvejų vis dar pasitaiko.
Pasenusi vakcina nuo COVID-19 – naujas būdas tikrinti imunitetą?
Tuo tarpu šimtai tūkstančių pasenusių COVID-19 vakcinų, kurios kitu atveju būtų atsidūrusios atliekų konteineriuose, Lietuvoje gauna progą „antram gyvenimui“. FTMC ir Vilniaus universiteto mokslininkai iš vakcinų išskyrė viruso spyglio baltymus ir sukūrė biojutiklius, galinčius nustatyti kraujo serume esančius antikūnus prieš COVID-19.
Eksperimentai rodo, kad net iš pasenusių vakcinų gauti baltymai patikimai atpažįsta antikūnus tiek prieš pradinį viruso variantą, tiek prieš „Omicron“ atmainą.
Tokie biojutikliai gali tapti pigesne ir ekologiškesne alternatyva tradiciniams imuniteto testams, nes laboratorijoms nebereikėtų pirkti brangių reagentų – jie galėtų būti gaunami tiesiai iš vakcinų. Tyrėjai planuoja metodą pritaikyti ir kitoms ligoms, o sėkmingai įgyvendinta technologija leistų vakcinas ne tik panaudoti efektyviau, bet ir kurti naujas diagnostikos priemones, taip taupant resursus ir stiprinant visuomenės sveikatą.
