Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų?

Apie šiuolaikinėje medicinoje egzistuojančius mitus pasakoja leidyklos „Luceo“ įkūrėjas Vytautas Lapukauskas

 „Nors prieš šimtą ar juolab du šimtus metų medicinos mokslas, palyginti su dabartiniais laikais, buvo gerokai atsilikęs, gyventojų galimybės sveikai senti buvo geresnės nei įspūdingų pasiekimų amžiuje gyvenančių dabartinių piliečių. Šiandienos rykštėmis vadinamomis širdies ligomis ir vėžiu XIX a. ir XX a. pradžioje žmonės sirgo gerokai rečiau“, – „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų?“, Robertina Ostapenkienė.

Apie šiuolaikinėje medicinoje egzistuojančius mitus ir knygą „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų?“ ir kodėl ji ypač reikalinga visuomenėje kalbamės su leidyklos „Luceo“ įkūrėju Vytautu Lapukausku.

Jūsų leidykla visai neseniai išleido knygą „Vaistai nuo ligų ar ligos nuo vaistų?“. Kodėl nusprendėte ją išleisti? Kokia pagrindinė jos idėja?

Gimus vaikui pradėjau domėtis skiepais ir supratau, kad tai, ką siūlo šiuolaikinė medicina, ne būtinai yra mums naudinga. Tai paskatino atidžiau pasižiūrėti į mums siūlomas sveikatinimo priemones ir vaistus. Tai – jau antroji šios autorės knyga, tad ji yra tarsi pirmosios tęsinys. Pirmoji knyga sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo, todėl nusprendžiau tęsti šią knygų seriją.

Lietuvoje šiandien vykdomos penkios ligų prevencijos programos: krūties vėžio, širdies ir kraujagyslių ligų, gimdos kaklelio vėžio, prostatos vėžio ir storosios žarnos, išrašomi vaistai šioms ligoms gydyti. Autorė sako, kad reikia labai pasverti, kokius vaistus žmogus vartos, nes neretai vaistas gali tapti ligos priežastimi. Patys medikai nežino, ar jų siūlomas pacientui vaistas ateityje jam bus naudingas, ar visgi pakenks. Tarkime, tuo atveju, kai žmogui paskiriami statinų grupės vaistai, mažinantys cholesterolio kiekį, bet kartu didinantys riziką susirgti Alzheimerio, Parkinsono ligomis, depresija ir daugeliu kitų širdies ligų, apie kurias pasakoja gydytoja Natasha Campbell.

Autorė rašo, kad nors teigiama, jog prevencinės programos – tai galimybė sumažinti sergamumą ir mirtingumą, pradedant ankstyvą gydymą, daugumoje programų taikomi diagnostiniai ir gydymo metodai yra netikslūs, klaidinantys ir net keliantys grėsmę sveikatai ir gyvybei. Tai rodo augantys skaičiai tų ligų, kurių prevencijai šios programos skirtos. Ligų dabar yra diagnozuojama daugiau nei prieš 100 metų. Šiuolaikinės technologijos geba tirti organizmą ląstelių lygmeniu, bet ligų daugėja. Prevencinių programų ir vaistų daugėja, žmogumi tarsi rūpinamasi daugiau, vadinasi, ligų turėtų mažėti, bet vyksta atvirkščiai.

Kokius mitus griauna ši knyga?

Vienas iš mitų – mano minėtos prevencinės programos, kurios ragina imtis veiksmų ir tikina, kad tai padarius bus galima beprasidedančiai ligai už bėgti už akių, ją įveikti ar bent pristabdyti.

Kitas mitas, kad žmonės anksčiau gyvendavo trumpiau. Dabar žmonės gyvena 60–70 metų. Anksčiau irgi buvo senolių, kurie nugyvendavo iki 100 metų ir niekas jiems netrumpino gyvenimo vaistais ar prevencinėmis programomis. Galima susieti žmogaus gyvenimo trukmę su oru, tarša. Apie šiuos dalykus autorė irgi kalba.

Žmogus yra unikalus Dievo kūrinys, ir aš drąsiai sakau, kad sveikatos piramidės viršuje yra dvasia, tik tada eina psichika, kuri teikia impulso smegenims, o smegenys – kūno organams. Atrodo, žmogus turi žalingų įpročių, gyvena nesirūpindamas sveikata, bet nugyvena ilgą gyvenimą. Tikiu, kad nugyvensime tiek, kiek lemta iš aukščiau. Vienas aiškiaregis netgi sakydavo, kad jaučia, kuris žmogus pasveiks, o kuris mirs. Medikai mėgindavo daryti viską, kad žmogus išgyventų, bet nieko negalėdavo padaryti – jei aiškiaregis pasakydavo, kad žmogus mirs, taip ir nutikdavo. Vadinasi, viskas priklauso dar ir nuo aukštesnės jėgos.

Ar knygoje kalbama apie alternatyviosios ir tradicinės me dicinos derinimą?

Iš pradžių alternatyvioji ir alopatinė (tradicinė) medicina buvo taikoma kartu, bet chemijos magnatai viską pervertė. Autorė knygoje pastebi, kad dabar jauni medikai bando suderinti šias dvi medicinos sritis. Tarkime, yra žinoma, kad kanapės labai padeda gydyti vėžinius susirgimus, bet vis dar nėra legalizuotas visas kanabinoidų spektras, kuris galėtų padėti. Šiuolaikinėje medicinoje renkamasi gydyti vaistais, iš esmės pagamintais iš naftos produktų ir turinčiais šalutinį poveikį. Tam, kad vaistas būtų įvestas į rinką, reikia 5 mlrd. dolerių. Jokia močiutė su savo žolelėmis negalėtų konkuruoti su koncernais ir atnešti savo surinktų vaistažolių į vaistinę. Knygos autorė rašo, kokiais metodais būtų galima pasinaudoti iš šiuolaikinės medicinos, o ko reikėtų privengti.

Ką autorė siūlo daryti susiklosčius dabartinei situacijai medicinoje? Ką apie tai manote pats?

Vieno recepto nėra, bet, mano galva, jei reikėtų įvardyti, kas labiausiai žmogui padeda sveikti ir likti sveikam, tai – dvasingumas. Manau, knygos autorė sutiktų su manimi. Dvasingas žmogus keičiasi pats. Autorė sprendimo nesiūlo, ji tiesiog aprašo, koks yra vaistų poveikis, natūralius būdus sveikti ir palieka skaitytoją spręsti patį. Knygoje pateikiamas itin platus nuorodų į šaltinius, kuriais remiantis buvo rašyta knyga, sąrašas, kad skaitytojas galėtų detaliau pasiskaityti apie tai, kas aprašyta knygoje, ir susidaryti savo nuomonę. Tai leidžia atmesti mintį, kad tai, apie ką kalba autorė, paremta sąmokslo teorijomis.

Skatinčiau žmones daugiau domėtis, skaityti ir samprotauti. Gyvename technologijų amžiuje, ir šiandien žmonės pradėjo mažiau skaityti, domėtis ir tyrinėti, vystyti analitinį mąstymą. Žmogus turi pats atsirinkti, kas jam tinkama. Jeigu tai padarys, nueis teisingu keliu, bet jei negebės atsirinkti, o patikės propaganda, transliuojama per socialines medijas, pateks į klystkelį.

Šiuolaikiniai medikai nekalti, kad patikėjo vaistų gaminto jų propaganda. Visa tai nutiko dėl kritinio mąstymo stokos. Tiek kiekvienas medikas, tiek paprastas žmogus turi suprasti ir pasverti, kodėl derėtų elgtis vienaip ar kitaip, užduoti kuo daugiau klausimų.

O juk tuo, kad nėra kritiški, dažniausiai yra kaltinami gydantys įvairiomis žolelėmis...

E. Bernaysas, S. Freudo sūnėnas, knygoje „Propaganda“ aprašė, kaip jis sukūrė farmacijai visą rinkodarą. Aš nieko neteigsiu ir neįrodinėsiu, tegul žmogus pats pajunta, ko jam dabar reikia.

Vadinasi, kiekvienas mūsų galime tam tikra prasme būti savo pačių gydytojai ir prisiimti asmeninę atsakomybę už savo sveikatą?

Taip, kiekvienas, atsiduodamas kokiai nors procedūrai ar gydymui, turime prisiimti asmeninę atsakomybę. Domėjimasis, analitinis mąstymas ir asmeninė atsakomybė – pagrindiniai palinkėjimai šiuolaikiniam žmogui.

Parengė Rūta Adamonytė.