
Vaikai gali prisiminti daržovių kvapą dar iš motinos įsčių
Naujas tyrimas rodo, kad vaiko santykis su daržovėmis gali pradėti formuotis dar prieš gimimą. Mokslininkų komanda, vadovaujama Durhamo universiteto psichologės Nadjos Reissland, tyrė, ar vaisius gali ne tik reaguoti į skonio ir kvapo junginius motinos įsčiose, bet ir išsaugoti jų atmintį iki ankstyvos vaikystės. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Developmental Psychobiology“.
Tyrime buvo stebimi trejų metų vaikai, kurių motinos nėštumo metu vartojo morkų arba lapinių kopūstų kapsules. Šie du produktai pasirinkti neatsitiktinai: morkų skonis laikomas švelnesniu ir saldesniu, o lapiniai kopūstai turi kartesnį skonio profilį. Mokslininkai vertino vaikų veido reakcijas į morkų ir lapinių kopūstų kvapus, siekdami suprasti, ar prenatalinė patirtis galėjo išlikti iki trejų metų amžiaus.
Rezultatai parodė, kad vaikai, dar būdami vaisiaus stadijoje susidūrę su konkrečiu daržovės kvapu, vėliau į jį reagavo palankiau arba mažiau neigiamai. Kitaip tariant, jeigu vaisius nėštumo metu buvo pakartotinai veikiamas morkų arba lapinių kopūstų skonio junginių, trejų metų vaikas tą kvapą galėjo priimti kaip labiau pažįstamą. Tai nereiškia, kad vaikas automatiškai pamėgs visas daržoves, bet rodo, kad ankstyvas pažįstamumas gali turėti reikšmės.
Šis tyrimas pratęsia ankstesnius tos pačios mokslininkų krypties darbus. Dar 2022 m. žurnale „Psychological Science“ publikuotas tyrimas parodė, kad vaisiai gali skirtingai reaguoti į morkų ir lapinių kopūstų skonį, kai šie junginiai patenka į motinos organizmą. Tai buvo laikoma vienu pirmųjų tiesioginių įrodymų, kad vaisius gimdoje gali atskirti skirtingus skonio profilius.
Vaisius į skonį reaguoja anksčiau, nei daugelis įsivaizduoja
Vaisiaus aplinka nėra sterili skonio ir kvapo požiūriu. Motinos valgomo maisto cheminiai junginiai gali patekti į vaisiaus vandenis. Vaisius šiuos vandenis ryja ir įkvepia, todėl skonio bei kvapo signalai tampa ankstyvos sensorinės patirties dalimi. Šis procesas dar nereiškia sąmoningo skonio pasirinkimo, bet jis gali sukurti pažįstamumo pagrindą.
2022 m. tyrime mokslininkai naudojo 4D ultragarso vaizdus ir stebėjo vaisių veido reakcijas po to, kai nėščiosios suvartojo morkų arba lapinių kopūstų kapsules. Vaisiai, veikiami morkų skonio, dažniau rodė vadinamąsias „juoko veido“ reakcijas, o veikiami lapinių kopūstų skonio – daugiau „verkimo veido“ reakcijų.
Šios reakcijos buvo stebimos ne kaip paprastos emocijos, o kaip veido raumenų judesių modeliai. Mokslininkams tai svarbu todėl, kad vaisius negali pasakyti, kas jam patinka ar nepatinka, tačiau veido mimikos pokyčiai leidžia vertinti, ar skirtingi skonio stimulai sukelia skirtingas fiziologines reakcijas. Tai yra ankstyva sensorinė kalba, kuri dar neturi žodžių.
Tyrimas taip pat parodė, kad vaisių reakcijos gali kisti bręstant. Vėlesnėse nėštumo savaitėse veido atsakai į skonio dirgiklius darėsi sudėtingesni. Tai leidžia manyti, kad skonio ir kvapo jutimas gimdoje nėra pasyvus procesas. Vaisius ne tik egzistuoja motinos organizme, bet ir gauna tam tikrą informaciją iš aplinkos per motinos mitybą.
Skonio atmintis gali išlikti iki ankstyvos vaikystės
Naujausias tyrimas svarbus tuo, kad jis neapsiribojo reakcijomis nėštumo metu. Mokslininkai grįžo prie tų pačių vaikų vėliau ir vertino jų reakcijas į kvapus sulaukus trejų metų. Tai leido kelti klausimą ne tik apie vaisiaus reakciją į skonį, bet ir apie ilgalaikę chemosensorinę atmintį – ar ankstyvas kvapo ir skonio poveikis gali išlikti metų metus.
Viešai prieinamoje Kembridžo universiteto talpyklos santraukoje nurodoma, kad tyrime dalyvavo dvylika vaikų, kurie buvo stebėti nuo vaisiaus ir naujagimio etapų iki trejų metų amžiaus. Rezultatai parodė sumažėjusį neigiamų veido išraiškų dažnį reaguojant į tą kvapą, su kuriuo vaikas buvo pakartotinai susidūręs dar būdamas gimdoje.
Tai leidžia daryti atsargią išvadą: pažįstamas kvapas ar skonis vaikui gali būti mažiau atstumiantis. Tėvams tai svarbu, nes daugelis vaikų į naujus produktus reaguoja atsargiai. Daržovės, ypač kartesnio skonio, mažiems vaikams dažnai kelia pasipriešinimą ne todėl, kad jos „blogos“, o todėl, kad jų skonis intensyvus, neįprastas ir biologiškai gali būti suvokiamas kaip atsargumo signalas.
Vis dėlto tyrimas neįrodo, kad vien motinos mityba nėštumo metu nulemia vaiko mitybos įpročius. Vaiko skonis formuojasi iš daugelio veiksnių: genetikos, šeimos valgymo įpročių, žindymo, ankstyvo primaitinimo, kartojimo, aplinkos, kultūros ir net suaugusiųjų reakcijų prie stalo. Prenatalinė patirtis gali būti viena dėlionės dalis, bet ne visas paveikslas.
Tėvams svarbiausia ne spaudimas, o kartojimas ir pažįstamumas
Praktiškai šis tyrimas nereiškia, kad nėščioji turi priverstinai valgyti lapinius kopūstus ar kaltinti save, jeigu vaikas vėliau nemėgsta brokolių. Tokia išvada būtų primityvi ir neteisinga. Mokslininkų darbas rodo kryptį: įvairi, daržovių turinti mityba nėštumo metu gali padėti vaikui anksčiau susipažinti su skirtingais skoniais, tačiau ji negarantuoja konkretaus rezultato.
Tėvams naudingiausia žinia yra paprasta: vaikui reikia laiko priprasti prie skonio. Daržovė, kurios jis atsisako pirmą, antrą ar penktą kartą, nebūtinai liks nepriimtina visam gyvenimui. Vaikų mitybos specialistai dažnai pabrėžia pakartotinio siūlymo svarbą – naujas skonis turi tapti pažįstamas, o ne būti paverstas konfliktu.
Spaudimas, grasinimai ar bausmės prie stalo paprastai neduoda gero rezultato. Jeigu daržovės tampa kovos objektu, vaikas jas sieja ne su maistu, o su įtampa. Daug geriau veikia ramus kartojimas, mažos porcijos, valgymas kartu su šeima ir tėvų pavyzdys. Vaikas greičiau priima tai, ką nuolat mato normalioje aplinkoje, o ne tai, kas jam pateikiama kaip privalomas egzaminas.
Šis tyrimas taip pat primena, kad skonio ugdymas prasideda anksčiau nei pirmas šaukštelis košės. Nėštumas, žindymas, pirmieji papildomi maisto produktai ir šeimos valgymo ritmas sudaro vieną tęstinę grandinę. Kuo daugiau natūralių, skirtingų skonių vaikas patiria saugioje aplinkoje, tuo didesnė tikimybė, kad kai kurie iš jų taps įprasti.
Kartesnės daržovės vaikams dažnai kelia didesnį pasipriešinimą
Lapinių kopūstų pasirinkimas tyrime svarbus todėl, kad kartus skonis vaikams dažnai būna sunkiau priimamas. Biologiškai žmogus gali būti jautresnis kartumui, nes gamtoje kartus skonis kartais signalizuoja apie galimą toksinį junginį. Nors šiuolaikinės daržovės yra saugios ir vertingos, vaiko skonio sistema į kartumą gali reaguoti atsargiai.
Todėl tėvams nereikėtų stebėtis, kad morka dažnai vaikui patinka greičiau nei lapiniai kopūstai, brokoliai ar Briuselio kopūstai. Švelnesnis, saldesnis skonis paprastai priimamas lengviau. Kartesniems produktams gali reikėti daugiau kartų, švelnesnio paruošimo ir mažesnio spaudimo.
Vienas praktiškas sprendimas – pradėti nuo mažų kiekių. Kartesnes daržoves galima derinti su vaikui jau pažįstamais produktais, bet neslėpti jų taip, kad vaikas niekada nesuprastų, ką valgo. Jeigu daržovė nuolat maskuojama, vaikas neišmoksta jos pažinti kaip atskiro skonio. Tikslas nėra apgauti vaiką, o palaipsniui išplėsti jo skonio ribas.
Svarbu ir tai, kaip kalbama apie maistą. Jeigu suaugusieji patys grimasa prieš daržoves, vadina jas „sveiku, bet neskanu“ maistu, vaikas greitai perima šį vertinimą. Jeigu daržovės yra įprasta lėkštės dalis, be dramų ir moralizavimo, jos turi daugiau šansų tapti normaliu pasirinkimu.
Tyrimas rodo kryptį, bet dar ne galutinį atsakymą
Nors tyrimo rezultatai įdomūs, juos reikia vertinti atsargiai. Trejų metų vaikų stebėjime dalyvavo nedidelė grupė, o tyrėjai matavo veido reakcijas į kvapus, ne ilgalaikį kasdienį daržovių suvartojimą. Tai reiškia, kad tyrimas parodo galimą skonio ir kvapo atminties mechanizmą, bet dar neįrodo, jog prenatalinis poveikis savaime padidins daržovių kiekį vaiko lėkštėje.
Tyrimo vertė yra ne galutinis receptas tėvams, o aiškesnis supratimas, kaip anksti žmogus pradeda susipažinti su maisto pasauliu. Skonis nėra tik sąmoningas pasirinkimas, atsirandantis vaikui pradėjus kalbėti. Jis formuojasi per kvapus, kartojimą, aplinką ir ankstyvą patirtį.
Mokslininkai patys pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų su didesnėmis imtimis ir įvairesniais produktais. Taip pat svarbu išsiaiškinti, ar ankstyvas kvapo pažįstamumas iš tikrųjų virsta didesniu daržovių valgymu kasdienybėje. Kol kas galima kalbėti apie palankesnes reakcijas į pažįstamą kvapą, bet ne apie garantuotą mitybos elgesio pakeitimą.
Pagrindinė išvada tėvams paprasta: vaiko skonį galima ugdyti, bet ne per prievartą. Įvairovė nėštumo metu, ramus kartojimas vaikystėje, šeimos pavyzdys ir kantrybė gali būti svarbesni už vienkartinius bandymus „priversti suvalgyti“. Daržovės vaikui turi tapti pažįstamos, o ne paverstos kasdieniu mūšio lauku.
Šaltiniai
ScienceAlert. (2026). Scientists Found a Remarkable Way to Help Kids Like Vegetables
https://www.sciencealert.com/scientists-found-a-remarkable-way-to-help-kids-like-vegetables
Reissland N. et al. (2026). Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories? Developmental Psychobiology
https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1002/dev.70165
University of Cambridge Repository. (2026). Do Human Fetuses Form Long-Lasting Chemosensory Memories?
https://www.repository.cam.ac.uk/items/0d3c050a-de64-4ee8-87f9-5a81a53fd6e4
Aston University. (2026). Young children have long-lasting memories of vegetable smells experienced in the womb
https://www.aston.ac.uk/latest-news/young-children-have-long-lasting-memories-vegetable-smells-experienced-womb
The Guardian. (2026). Getting children to eat their vegetables starts in the womb, researchers suggest
https://www.theguardian.com/society/2026/may/13/children-eat-vegetables-starts-in-womb-researchers-suggest
DAO narių vertinimas
Straipsnio publikavimą patvirtino 5 iš 5 priskirtų DAO narių
Straipsnis aiškiai ir suprantamai pateikia informaciją apie vaiko skonio formavimąsi, kas yra aktualu tėvams. Jame pateikiamos naudingos įžvalgos ir patarimai, kaip skatinti vaikus valgyti daržoves.
Straipsnis pateikia moksliniais tyrimais pagrįstą informaciją apie vaiko skonio formavimąsi ir mitybos svarbą, todėl atitinka etikos normas, yra tikslus ir nešališkas.
Straipsnis yra aktualus ir savalaikis, nes nagrinėja vaikų mitybos temas, kurios yra svarbios tėvams ir pedagogams. Informacija apie vaiko skonio formavimąsi ir daržovių vartojimo skatinimą yra reikšminga sveikos mitybos propagavimui Lietuvoje.
Straipsnis pateikia vertingą informaciją apie vaiko skonio formavimąsi ir mitybos svarbą, kas gali padėti tėvams geriau suprasti, kaip skatinti sveikus mitybos įpročius vaikams.
Straipsnis yra emociškai subalansuotas, nes pateikia mokslinius faktus apie vaiko skonio formavimąsi ir nesiūlo jokių nepagrįstų baimių. Jame taip pat siūlomi praktiniai patarimai tėvams, kaip skatinti vaikų mitybos įpročius, kas yra psichologiškai saugu.