Ukraina pasiekė svarbią pergalę, bet nuvertinti Rusijos dar negalima
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį apsilankė ką tik išvaduotame Chersono mieste. Susitikęs su kariais ir vietos valdžia, jis kreipėsi į minią ir dalyvavo Ukrainos vėliavos iškėlimo virš miesto ceremonijoje.
Chersonas buvo vienintelė regioninė sostinė, kurią Rusija užėmė nuo karo pradžios vasario mėnesį ir jo išvadavimas yra didelė Ukrainos pergalė. Būtent dėl to šį svarbų pasiekimą Ukrainos prezidentas apibūdino kaip „karo pabaigos pradžią“.
Vis dėlto, džiaugtis dar gali būti pernelyg anksti. Nors Ukrainos partneriai Vakaruose yra linkę atkreipti dėmesį į Rusijos karių problemas, pats V. Zelenskis pabrėžia, kad priešas visada priešinasi.
NATO taip pat perspėja, kad tikėtis, jog Maskvos pajėgos staiga ims pasiduoti ir masiškai atsitraukti, nereikėtų.
Pati Rusija vis dar demonstruoja pakankamai karinės galios ir resursų, kad galėtų suduoti didelį smūgį Ukrainai. Nešvelnėja ir Kremliaus retorika. Į V. Zelenskio vizitą Chersone Rusijos atstovai atsakė komentaru, kuriame teigiama, kad miestas tebėra Rusijos dalis.
O vis labiau artėjant žiemai, didžiausia Ukrainos problema gali tapti nebe rusų antpuoliai, bet šalį apimsianti humanitarinė krizė. Rusija nuo invazijos pradžios aktyviai bombarduoja Ukrainos elektros ir dujų infrastruktūrą.
Per pastarąjį mėnesį šios atakos smarkiai suintensyvėjo, o tokia oro smūgių kampanija kelia baimę, kad dėl elektros ar dujų trūkumo Ukrainą ištiks humanitarinė katastrofa, dešimtis milijonų žmonių pastūmėsianti link mirties.
V. Zelenskis apsilankė išlaisvintame Chersone
Prezidentas V. Zelenskis pirmadienį triumfuodamas vaikščiojo naujai išlaisvinto Chersono miesto gatvėmis, sveikindamas Rusijos pasitraukimą kaip „karo pabaigos pradžią“.
„Tai karo pabaigos pradžia. Tai ilgas kelias, sunkus kelias, nes karas pasiėmė geriausius mūsų šalies didvyrius. Šio karo kaina didelė. Yra sužeistų žmonių. Daug žuvusiųjų. Vyko įnirtingi mūšiai, o rezultatas – šiandien mes esame Chersono srityje“, – kalbėjo Ukrainos prezidentas.
V. Zelenskis įteikė kariams medalius bei kalbėjo, kad žingsnis po žingsnio, Ukrainos kariai sėkmingai žingsniuoja link visų laikinai okupuotų teritorijų.
Tačiau kartu, prezidentas pripažino, kad rusai nėra linkę greitai pasiduoti, o dėl to Ukrainos kariai moka didelę kainą už pastangas išstumti užpuolikus.
Chersono, vienintelės provincijos sostinės, kurią rusų pajėgos užėmė po vasario mėnesį pradėtos invazijos, išlaisvinimas tapo didžiule švente tiek vietos gyventojams, tiek visos šalies piliečiams bei kariams.
Chersono atgavimas yra laikomas vienu didžiausių Ukrainos laimėjimų beveik 9 mėnesius trunkančiame kare. Kita vertus, didelė Rytų ir Pietų Ukrainos dalis vis dar kontroliuojama Rusijos, o pats Chersono miestas tebėra pasiekiamas Maskvos sviedinių ir raketų.
Kitose šalies vietose taip pat toliau vyksta įnirtingi mūšiai. Rusijos valstybinė žiniasklaida pirmadienį trimitavo apie tai, kad Oleškio miestas, esantis Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje anapus Dniepro upės nuo Chersono, buvo smarkiai apšaudytas artilerijos.
Kremlius nepripažįsta ir fakto, kad Ukraina atsikovojo patį Chersoną. Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainos lyderio apsilankymas niekaip nepaveikia Chersono srities, kurią Rusija rugsėjo pabaigoje paskelbė aneksavusi, statuso.
„Ši teritorija yra Rusijos Federacijos dalis“, – sakė D. Peskovas.
Ukrainai – nevykęs JAV prezidento sveikinimas
Rusijos karių atsitraukimas iš Chersono ir svarbi Ukrainos pergalė buvo plačiai nušviesta ir pasaulinėje žiniasklaidoje. Į šį svarbų įvykį sureagavo ir svarbiausi pasaulio politiniai lyderiai.
Vienos artimiausių Ukrainos partnerių JAV prezidentas Joe Bidenas sakė, kad rusų išstūmimas iš Chersono rodo, kad Maskva susiduria su didelio masto sunkumais.
„Tai įrodymas, kad jie turi tikrų problemų, Rusija, Rusijos kariuomenė. Man įdomu, kad jie laukė iki JAV vidurio kadencijos rinkimų, kad priimtų tokį sprendimą“, – apie gėdingą rusų atsitraukimą kalbėjo JAV lyderis.
Tiesa, savo prezidentavimo laiku į ne vieną nemalonią situaciją pakliuvęs J. Bidenas šį kartą vėl neišvengė gėdos. Kalbėdamas apie Ukrainos pergalę Chersone, jis supainiojo miestų pavadinimus:
„Manau, kad kontekstas yra toks, kad nesvarbu, ar jie atsitraukia iš Faludžos, ar ne, ir… turiu omenyje iš Chersono miesto. Būtent tai ir įvyks“, – kalbėjo kiek sutrikęs J. Bidenas, skubiai taisydamas savo klaidą.
Įdomumo dėlei galime priminti, kad J. Bideno minima Faludža yra miestas vidurio Irake.
NATO ragina nenuvertinti Rusijos galimybės smogti vėl
Nors Vakarai sveikina Ukrainą dėl pergalės Chersone, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį perspėjo, kad Maskvos pajėgumų nereikėtų nuvertinti.
„Neturėtume klysti nuvertindami Rusiją. Rusijos ginkluotosios pajėgos išlaiko didelius pajėgumus ir turi daug karių“, – sakė J. Stoltenbergas per bendrą spaudos konferenciją su Nyderlandų vyriausybės pareigūnais Hagoje.
Pasak NATO generalinio sekretoriaus, artimiausi mėnesiai bus sunkūs, o V. Putino tikslas šiuo metu gali būti „palikti Ukrainą šią žiemą visiškame šaltyje ir tamsoje“.
Pritardamas JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno savaitgalį išsakytiems komentarams, J. Stoltenbergas sakė, kad Ukraina pati turi nuspręsti, kada ir kaip ji nori derėtis su Rusija, kad būtų nutrauktas karas.
„Taigi Ukraina turi nuspręsti, kokios sąlygos jai priimtinos. Tai, kas vyksta prie stalo, iš esmės susiję su padėtimi mūšio lauke. Taigi tai, ką turėtume daryti, yra palaikyti Ukrainą ir stiprinti ją, kad tam tikrame etape galėtų vykti derybos, kuriose Ukraina atstovautų save kaip nepriklausoma suvereni valstybė Europoje“, – kalbėjo J. Stoltenbergas.
Kaip praėjusią savaitę pranešė aukščiausio rango JAV generolas Markas Milley, Ukrainoje žuvo arba buvo sužeista daugiau kaip 100 000 Rusijos karių. Manoma, kad Kijevo pajėgos greičiausiai patyrė panašių nuostolių.
„Žuvusių ir sužeistų Rusijos karių skaičius gerokai viršija 100 tūkst. Tas pats tikriausiai yra ir Ukrainos pusėje“, – atskleidė M. Milley.
M. Milley pateikti skaičiai yra patys tiksliausi, kokius iki šiol pateikė JAV vyriausybė.
JAV generolas taip pat teigė, kad šiuo metu yra galimybė vesti derybas dėl karo užbaigimo, nes karinė pergalė gali būti neįmanoma nei Rusijai, nei Ukrainai.
„Turi būti abipusis pripažinimas, kad karinė pergalė tikrąja to žodžio prasme galbūt yra nepasiekiama karinėmis priemonėmis, todėl reikia pasitelkti kitas priemones“.
Vis dėlto, dalis karo ekspertų yra įsitikinę, kad tikėdamiesi perimti daugiau kontrolės, rusai vis dar gali išnaudoti savo karinę persvarą ore. Manoma, kad Rusijos naikintuvų ir bombonešių lėktuvų nesugebėjimas daryti reikšmingos įtakos karo eigai buvo vienas iš svarbiausių invazijos nesėkmės aspektų pirmosiomis karo dienomis.
Tačiau naujausi RUSI Ukrainoje atlikti tyrimai rodo, kad iš tiesų per pirmąsias tris invazijos dienas Rusija atliko šimtus smūginių išskridimų ir naikintuvų patruliavimų giliai Ukrainos oro erdvėje, o tai rodo, kad būtų pavojinga klaida nuvertinti Rusijos oro pajėgas.
Auga humanitarinės katastrofos grėsmė
Didelį nerimą šiuo metu kelia ir artėjanti žiema, kuri Ukrainą užklupti gali be šildymo ir be elektros. Nuo spalio pradžios Rusija paleido šimtus raketų ir dronų kamikadzių į pagrindinius infrastruktūros taikinius, įskaitant Ukrainos elektrines, aukštos įtampos perdavimo linijas ir skirstymo linijas visoje šalyje.
Ši bombardavimo kampanija yra sisteminga ir, atrodo, buvo planuojama padedant Rusijos techniniams ekspertams, kurie gerai išmano Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą ir jos silpnąsias vietas.
Akivaizdus išpuolių tikslas – neleisti elektros generatoriams tiekti elektros energiją į elektros energijos sistemą ir ypač sugadinti ir sunaikinti aukštos įtampos tinklus.
Jei tai pavyks, Ukraina negalės tiekti šilumos ir elektros energijos milijonams vartotojų. Dėl Rusijos oro antskrydžių padarytos žalos Ukrainos perdavimo sistemos operatorius „Ukrenergo“ jau dabar patiria sunkumų balansuodamas elektros energijos sistemą ir nepertraukiamai tiekdamas elektros energiją.
Iki lapkričio pradžios dėl Rusijos oro antskrydžių buvo sugadinta arba sunaikinta iki 40 proc. Ukrainos elektros infrastruktūros. Šie prarasti elektros energijos gamybos pajėgumai neskaičiuojami be šešių gigavatų (GW) Zaporožės atominės elektrinės, kuri dabar yra Rusijos rankose, ir maždaug 5 GW šiluminės, vėjo ir saulės energijos pajėgumų, kurie buvo sunaikinti arba pateko į Rusijos kontrolę.
Dėl elektros energijos stokos tiesioginis pavojus kyla gyventojams. Kijevo srities gubernatoriaus pavaduotojas Vitalijus Vlasiukas, atsakingas už sveikatos priežiūrą, teigė, kad per išpuolius prieš infrastruktūrą jo regione nukentėjo apie 60 ligoninių.
Ukrainos sveikatos apsaugos viceministras Bohdanas Boruchovskis sako, kad kol kas, pareigūnai neužfiksavo nė vieno mirties atvejo dėl elektros energijos tiekimo nutraukimo.
„Visiems skyriams, kuriuose buvo atliekamos planinės operacijos, buvo užtikrintas minimalus elektros energijos kiekis, reikalingas medicininėms procedūroms tęsti ir užbaigti“, – sakė jis.
Pastarosiomis savaitėmis, vyriausybės pareigūnai, bendradarbiaudami su tarptautiniais partneriais, šalies ligoninėms pristatė daugiau kaip 400 generatorių, o dar 1 100 generatorių tikimasi gauti pagal bendrą projektą su Pasaulio banku ir 170 iš Pasaulio sveikatos organizacijos.
