Generolas Valdas Tutkus klausia, kur vyks Lietuvos kariai karo akivaizdoje
Vis nesibaigiant karui Ukrainoje bei gilėjant kitiems puikiai žinomiems konfliktams pasaulyje, nerimas dėl ateities neabejotinai juntamas ir Lietuvoje. Tačiau vietoj to, jog būtų stengiamasi nuraminti visuomenę, panašu, jog valdžia eina kitu keliu ir ruošia gyventojus galimam karui ar net kišimuisi į svetimus konfliktus. Štai „Youtube“ platformoje neseniai pasklido nerimą dėl Lietuvos karių likimo kelianti generolo Valdo Tutkaus žinutė, kuris klausia, kur ir kodėl bus siunčiami Lietuvos kariai.
Buvęs Lietuvos kariuomenės vadas be užuolankų rėžė, jog nėra aišku į kokias užsienio valstybes keliaus tarptautinėms operacijoms parinkti lietuviai kariai. Jis taip pat teigė, jog paslaptingą sprendimą esą priėmė tik Valstybės gynimo taryba (VGT), be jokio papildomo Seimo svarstymo[1]:
„Kol valdantieji apsiputoję bando paneigti televizijoje Lauryno Kasčiūno ištartus žodžius, kad Lietuva planuoja siųsti karinius kontingentus į Ukrainą, žmonės, Lietuvos žmonės gauna mobilizacinius vardinius lapelius. Svarstomas masinis išdavimas automatinių ginklų Lietuvos visuomenėje. Valstybės gynimo taryba priima sprendimą Dėl Lietuvos karių siuntimo į tarptautines operacijas 2024-2025 metams. Iškyla eilė klausimų. Kodėl šis nutarimas neįvardina valstybių, į kurias susime karius? Kodėl jo nesvarsto Seimas? Ir jeigu planuojama, tai kada planuojama tai svarstyti?“
Tarptautinės operacijos, į kurias galės būti siunčiami Lietuvos kariai – neatskleidžiamos
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog generolas V. Tutkus neturi jokio pagrindo užduoti tokius klausimus. Juk iki šiol Lietuvos kariai nevyko į Ukrainą atviram kariavimui prieš Rusiją. Be to, iki šiol galimos tarptautinės operacijos buvo viešai priimamos Seime ir visų operacijų sąrašas bei galimų siunčiamų karių kiekis buvo gan aiškus. Pavyzdžiui, 2022-2023 metais buvo numatyta, jog galima siųsti Lietuvos Respublikos karinius vienetus, sudarytus iš karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų, dalyvauti šiose tarptautinėse operacijose[2]:
„1) NATO karinėje mokymo operacijoje Irake (angl. NATO Mission Iraq) – iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
2) NATO vadovaujamoje tarptautinėje operacijoje Kosovo Respublikoje – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
3) Europos Sąjungos karinėje operacijoje Viduržemio jūroje „EUNAVFOR MED operacija IRINI“ – iki 20 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
4) Europos Sąjungos kovos su piratavimu ir ginkluotais plėšimais jūroje operacijoje „Atalanta“ – iki 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
5) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Malio Respublikoje (angl. EU Training Mission in Mali, EUTM MALI) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
6) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Centrinės Afrikos Respublikoje (angl. EU Training Mission in the Central African Republic, EUTM RCA) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
7) Europos Sąjungos karinėje mokymo misijoje Mozambike (angl. EU Training Mission in Mozambique, EUTM Mozambique) – iki 11 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
8) Jungtinių Tautų vadovaujamoje operacijoje Malio Respublikoje MINUSMA – iki 50 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
9) Jungtinių Amerikos Valstijų vadovaujamos koalicijos karinėje operacijoje „Įgimtas ryžtas“ (angl. Inherent Resolve) – iki 40 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
10) tarptautinėje jūrinio saugumo užtikrinimo operacijoje Hormūzo sąsiauryje – iki 5 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
11) karinėje mokymo operacijoje Ukrainoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų mokymo tikslais – iki 60 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų;
12) Prancūzijos Respublikos vadovaujamos tarptautinės operacijos užduoties vykdymo grupėje (angl. Task Force) „Takuba“ – iki 30 karių ir civilių krašto apsaugos sistemos tarnautojų.“
Tuo tarpu dabar, nors viešai buvo pranešta apie Gynimo tarnybos patvirtintą Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse operacijose 2024-2025 metais, tačiau jokia platesnė informacija nėra prieinama. Viskas, kas buvo pateikta visuomenei – tai tik skurdus teiginys, jog VGT svarstė apie tarptautines operacijas[3]:
„VGT taip pat svarstė Valstybės mobilizacijos sistemos būklę bei tarptautinių operacijų ir budėjimų 2024–2025 metais mandatą.
Nuo 2023-ųjų pradžios galiojantis karinis mandatas numato galimybę į 14 misijų siųsti kelis šimtus Lietuvos karių ir civilių.“
Neįmanoma rasti konkretaus dokumento su naujausiu galimų operacijų sąrašu ateinantiems dvejiems metams, kurį aptarė VGT. Tad taip ir lieka neaišku į kokias šalis, kiek karių ir kokiu tikslu bus siunčiami. O tai reiškia, kad negalima atmesti tikimybės, jog generolo V. Tutkaus klausimai gali būti tikslūs ir lietuviai išties gali atsidurti Ukrainoje, o gal net Izraelyje, Taivane ar kituose karštuose taškuose.
Be to, Seimas iš tiesų artimiausiu metu neplanuoja svarstyti jokio naujo nutarimo dėl Lietuvos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose. Toks nutarimas nebuvo registruotas šių metų rudens sesijos darbų programoje[4]. Tad panašu, jog dalyvavimo tarptautinėse operacijose klausimas iš tiesų paliekamas tik VGT rankose.
L. Kasčiūnas nori apginkluoti lietuvius automatais ir siųsti į Ukrainą Lietuvos instruktorius
Primename, jog įvairių su karu ir kišimusi į kitų šalių konfliktus idėjų pastaruoju metu atsiranda vis daugiau. Štai Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas, konservatorius Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad Lietuva savanoriškumo principu siųstų į Ukrainą karo instruktorius. Anot politiko, Lietuva taptų pavyzdžiu kitoms šalims ir galbūt jos imtųsi elgtis taip pat. Tiesa, L. Kasčiūnas tikino, jog tai, esą, nėra akivaizdus kišimasis į Rusijos ir Ukrainos konfliktą[5]:
„Tu nedalyvauji jokiuose kariniuose veiksmuose, tu neįsitrauki į karą, tu nedalyvauji, nes esi atsitraukęs nuo fronto, bet pakankamai arti įvykių, kad galėtumei šitoje vietoje patarimais stiprinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. (…) Manau, kad yra tam tikri variantai, kurie spręstų šitą problemą, kad žmonės, kurie yra išėję į atsargą, bet turi įgūdžių, galėtų važiuoti ir prisidėti, jeigu jie nori.“
Tas pats politikas, drauge su Seimo pirmininko pavaduotoju Pauliumi Saudargu, siekia atrišti rankas laisviau disponuoti ginklais. Jie siūlo suteikti teisę turėti automatinius ginklus visiems karo prievolininkams, kurie įgijo pagrindinį karinį parengtumą. Be to, L. Kasčiūnas siūlo įteisinti visuotinį šaukimą ir kurti naują sausumos diviziją. Tad kol valdžia tikina, jog Lietuvoje karo nebus, Seime sėdintys karo entuziastai visgi elgiasi priešingai – skiria vis daugiau dėmesio krašto apsaugai, žmonių gąsdinimui ir idėjoms siųsti lietuvius į kitas kariaujančias valstybes.
