- Visuomenę vimdanti nekilnojamojo turto mokesčio idėja
- Individuali veikla brangs, nes... brangs
- Duokite pinigų naujai divizijai ir viskas
Visuomenę vimdanti nekilnojamojo turto mokesčio idėja
Dabartinė „geriausia kas nutiko Lietuvai“ valdžia įsimins daugeliu „puikių“ projektų, vienas kurių – nekilnojamojo turto mokestis. Nors jis kelia daug aistrų ir visuomenė tam nepritaria, Mindaugas Lingė, TS-LKD partijos narys, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, sako, kad nekilnojamojo turto (NT) mokestis dar gali būti koreguojamas numatant konkretesnius intervalus gyvenamosios ir kitos paskirties būstui, bet didžioji dalis valdančiųjų su premjere Ingrida Šimonyte priešakyje, pasisako už šio mokesčio, kaip „akivaizdaus gėrio“ įvedimą.[1]
„Stebint pastarojo laikotarpio diskusiją apie NT mokestį (atmetu marginalines kailių plėšimo temas, nes čia nieko naujo, labiau kalbu apie tuos, kur tikėtumeis kažkokios taikos su savo įsitikinimais kitose srityse), gali suprasti populizmo dedamąją - būna, kad politikoje be jos sunku ir tada ne šiaip, kad ignoruoji, kas rekomenduojama tarptautinių organizacijų (imkim tik tas rekomendacijas, kurios mums patinka, kurios ne - tai gal ne tokios jau ir tarptautinės), kas įrašyta Vyriausybės programoje ir jos priemonių plane, siūlai didinti savivaldos išlaidas, bet kategoriškai atsisakai didinti savivaldos pajamas - tegul viską apmoka finansų ministrė „iš biudžeto“, nors funkcija absoliučiai ir visiškai savivaldybės savarankiška. Išgyvenama, ne pirmas kartas. Nevisi matematiką mylėjo mokykloje.
Aš apgailestauju dėl kiekvieno politiko, kuris pakalbėjęs apie mokečių blogį, tuoj pat įregistruos pasiūlymą kam nors daugiau išleisti pinigų. Skolon. Nes taip neva mažiau skauda. Būti liberalu "ant mokesčių" ir socialdemokratu „ant išlaidų“ strategija atrodo tik tol, kol tampi atsakingas už tai, kad galai maksimaliai sueitų. Pažadas amžinai kažką padaryti kito sąskaita ardo visuomenės audinį ir suvokimą, kad valstybės/savivaldos yra tik tiek, kiek dedam ant bendro stalo. Ir yra tokia liūdna naujiena, deja - skola irgi kainuos mokesčius. Ateityje. Kai, atrodys, kad galėtum tiek daug puikių dalykų už tuos pinigus padaryti.“[2]
Visgi M. Lingė pripažino negalintis garantuoti, jog NT mokestis bus priimtas dar šiais metais, nes surinkti platesnę politinę paramą NT mokesčiui sudėtinga, o koalicija šiuo klausimu – trapi.
Individuali veikla brangs, nes... brangs
Finansų ministerija siūlo individualią veiklą apmokestinti 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jį didinant palaipsniui: 2024 m. jis nesikeistų, 2025 m. – jis nuo dabartinių 15 didėtų iki 17 proc., o 2026 m. – iki 20 proc. Nuo 2025 m. tarifai visa apimti būtų taikomi tiek tiems gyventojams, kurie per mėnesį uždirbs bent 3 000 Eur.[3]
TS-LKD partijos narė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, sako, kad dėl to trys ketvirtadaliai dirbančiųjų pagal individualią veiklą skirtumų nepajus, o pastebimi pokyčiai palies gaunančius didesnes pajamas.
Taip pat Finansų ministerijai pristačius mokestinių pasiūlymų paketą, nuo kitų metų gali nebelikti verslo liudijimų ir šiuo metu taikomų lengvatų būsto nuomai, todėl verstis šia veikla taps brangiau. Visgi dalis specialistų perspėja, kad tokie veiksmai tik paskatins žmones vengti mokėti mokesčius ir augins šešėlį.[4]
Jų teiginiai nėra be pagrindo, kadangi tokie dalykai vyksta beveik po kiekvienos, esą situaciją turinčios pagerinti, reformos ar po bet kokio draudimo. Teoriniai skaičiavimai niekada nepasiteisina, nes žmonės visuomet randa būdų, kaip juos apeiti. Tik žemiausius per visą istoriją pasitikėjimo reitingus turinti valdžia to niekaip nenori suprasti.
Duokite pinigų naujai divizijai ir viskas
Be naujų mokesčių ir įvairių ribojimų, valdantieji užsimojo ir dar kartą apiplėšti šalies žmones.
Kitų metų krašto apsaugos biudžeto projekte nenumatyta lėšų Valstybės gynimo taryboje (VGT) patvirtintam planui Lietuvos kariuomenėje kurti sausumos diviziją, teigia Prezidentūros ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) atstovai.[5]
Reaguodamas į tai, buvęs nacionalisto Mindaugo Murzos padėjėjas, Seimo NSGK pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas pasiūlė apsvarstyti galimybę įvesti gynybos mokestį. „Prezidento autoriteto ir lyderystės kontekste pasiūlykime kokį nors sprendimą ne tik skolintis, bet ir gauti daugiau pajamų“, – sakė jis. - Susėdame, suformuluojame kokį nors krašto gynybos mokestį, pamatome, kaip jis geriausiai veiktų, kad neapsunkintume jautriausių grupių, kad prisidėtų tie, kurie nori gyventi saugioje Lietuvoje.“
Ir toks pasiūlymas, kurį internautai prilygino praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio „kampuotų berniukų“ leksikonui, nuskambėjo nepaisant to, jog bendras planuojamos kitų metų krašto apsaugos išlaidos sieks 2 mlrd. 60 mln. eurų. Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, planuojama, kad bendras gynybos biudžetas 2024 metais sieks 2,71 proc. bendrojo vidaus produkto, tuo metu šiais metais jis sudaro 2,76 procento.
Be to, pasak kito vadinamojo konservatoriaus, krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, pernai Rusijai įsiveržus į Ukrainą, krašto apsaugos finansavimas vienu ypu padidintas 460 mln. eurų.
Apibendrinant, vadinamieji konservatoriai savo veiksmais tik dar kartą įrodo, kad jie yra ne kas kitas, o neobolšvekai, kurie moka tik nacionalizuoti, išbuožinti ar atimti, ir, prisidengdami skambiais lozungais, išsidalinti žmonių sąžiningu darbu uždirbtą turtą. Šito, įvertinus, kad kitąmet vyks net treji rinkimai, pamiršti negalima.
