- Prezidentūra pateikė keturis siūlymus kaip padidinti Lietuvos gynybos biudžetą
- R. Žemaitaitis rėžė prezidentui, kad šis siekia nacionalizuoti gyventojų pinigus, bet F. Jansonas atkirto, kad tai – tik Rusijos propaganda
- Prezidentas G. Nausėda įspėja dėl galimų pokyčių koalicijoje: R. Žemaitaitis rizikuoja diskredituoti Lietuvą
- Lietuva užsimojo didinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. nuo BVP

Prezidentūra pateikė keturis siūlymus kaip padidinti Lietuvos gynybos biudžetą
Prieš kelias savaites „prisikalbėjęs“ prezidentas Gitanas Nausėda prižadėjo jau nuo ateinančių metų į krašto gynybą pradėti investuoti 5-6 proc. nuo BVP. Kiek vėliau paaiškėjo, neaišku, iš kur reikės tokią sumą traukti – gal gyventojai prisidės, mokėdami už einamas prekes daugiau? O štai Lietuvos vadovas, pasirodo, net svarstęs, kad gynyba pasirūpinti galėtų ir patys gyventojai... iš savo santaupų, laikomų bankuose. Visgi tuo pasipiktinęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kaipmat buvo sulygintas su Zacharova ir Peskovu.
Prezidentas G. Nausėda ir Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus aptarė keturis būdus, kaip padidinti gynybos biudžetą. Pirmasis siūlymas – pervesti didesnes sumas iš Lietuvos banko užsienio atsargų pelno į valstybės biudžetą, o bankas esą yra pasirengęs didesnę dalį šio pelno skirti gynybos finansavimui. Antrasis – skatinti gyventojus laikyti indėlius specialiose taupomosiose sąskaitose, kurių lėšos galėtų būti panaudotos gynybos pramonei. Trečiasis pasiūlymas – kovoti su šešėliniu verslu ir gauti trūkstamas lėšas per VMI. Ketvirtuoju būdu tiesiog būtų daugiau skolinamasi[1].
Prezidentūra pabrėžia, kad Lietuva turi pasiekti tikslą iki 2030 metų suformuoti nacionalinę diviziją, o tam reikės didesnio gynybos finansavimo – apie 12 mlrd. eurų. Be to, siūloma svarstyti mokestinių lengvatų naikinimą, kad būtų galima užtikrinti didesnes lėšas gynybai. Lietuvos bankas taip pat svarsto galimybę investuoti valstybės pensijų fondo lėšas į šalies ekonomiką ir rizikingesnius aktyvus.
Prezidentas ir Lietuvos banko vadovas sutinka, kad siekiant apsaugoti šalį, būtina rasti nestandartinių finansinių sprendimų, kurie neapkrautų piliečių kišenių.

R. Žemaitaitis rėžė prezidentui, kad šis siekia nacionalizuoti gyventojų pinigus, bet F. Jansonas atkirto, kad tai – tik Rusijos propaganda
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderis R, Žemaitaitis neseniai rėžė prezidentui, kad šis siūlo nacionalizuoti gyventojų indėlius, tačiau Jo Ekscelencijos vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas šiuos teiginius pavadino „Rusijos propagandą primenančiu melu“. F. Jansonas pabrėžė, kad prezidentas tik pasiūlė galimybę žmonėms uždirbti palūkanas už savo indėlius, kurie šiuo metu neteikia jokios grąžos[2].
„Ponas Žemaitaitis meluoja neraudonuodamas ir nestabdydamas. Jau net nekeista, kad jo ir Rusijos propagandininkų reakcija į Lietuvos sprendimą iš esmės didinti savo saugumą – visiškai sutampa. Arba Zacharova su Peskovu tapo „Nemuno aušros“ nariais, arba Žemaitaitis prisijungė prie Vieningos Rusijos – jokio skirtumo nėra, kai žmonės meluoja tam, kad susilpnintų Lietuvą“, – teigė Jo Ekscelencijos vyriausiasis patarėjas.
R. Žemaitaitis savo nuomonę į tokius Lietuvos vadovo siūlymus išreiškė susitikime su gyventojais, tvirtindamas, kad taip esą siekiama gyventojų pinigus nacionalizuoti. Tačiau Prezidentūra šiuos teiginius paneigė aiškindama, kad taip esą tik siekiama didinti gynybos biudžetą, ir, žinoma, ne už dyką, mat už tai bus mokamos palūkanos.

Prezidentas G. Nausėda įspėja dėl galimų pokyčių koalicijoje: R. Žemaitaitis rizikuoja diskredituoti Lietuvą
Savo ruožtu šalies vadovas jau davė įspėjimą R. Žemaitaičiui – jei jis esą ir toliau savo pareiškimais diskredituos Lietuvą, pokyčiai valdančiojoje koalicijoje bus neišvengiami[3].
Prezidentas taip pat pažymėjo, kad „Nemuno aušros“ lyderis vis labiau primena prorusiškas pažiūras turėjusį Eduardą Vaitkų ir, kaip teigė, yra įsitikinęs, kad R. Žemaitaitis, savo pastaraisiais pasisakymais ne tik menkinantis savo įvaizdį, bet ir keliančius abejonių užsienio partneriams bei Ukrainai, gali sukelti didelių politinių sukrėtimų. Jei tokie veiksmai tęsis, G. Nausėda įspėja apie negrįžtamus pokyčius koalicijoje.
Tuo tarpu „Nemuno aušros“ lyderio pareiškimai apie Ukrainą, saugumą ir gynybos finansavimą sukėlė įtampų ir tarp koalicijos partnerių, tačiau partijos atstovai teigė nesureikšminantys tokių savo pirmininko pasisakymų[4].
Anot frakcijos narių, R. Žemaitaitis, nepaisant kritikos, neturėtų keisti savo politinės retorikos. Aidas Gedvilas ir Robertas Puchovičius patikino, kad koalicija ir toliau sėkmingai dirbs, nes politikoje visada yra nesutarimų. „Aušriečiai“ taip pat atkreipė dėmesį, kad R. Žemaitaičio pasisakymai atspindi jo nuomonę, o ne koalicinės sutarties pažeidimą. Tuo tarpu premjeras Gintautas Paluckas ragina neperdėti šių diskusijų svarbos ir tikina, kad jie neturės neigiamų pasekmių koalicijai.
Lietuva užsimojo didinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. nuo BVP
Prieš keletą savaičių Lietuva paskelbė apie savo sprendimą iki 2030 metų padidinti krašto apsaugos finansavimą iki 5-6 proc. BVP. Prezidentas tuo metu tvirtino, kad tai neturės įtakos mokesčiams, tačiau kai kurie politikai, kaip antai Seimo NSGK pirmininkas Giedrius Jeglinskas suabejojo, ar ši ambicija gali būti pasiekta išvengiant mokesčių didinimo.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė akcentavo, kad Lietuva turi aiškų investicijų planą, pagrįstą saugumo analize. Ji pasiūlė pasitelkti ES finansines priemones, kad gynybos finansavimas būtų užtikrintas greitai ir efektyviai. Verslas savo ruožtu ragina didinti karinės gamybos apimtis Lietuvoje ir mažinti biurokratines kliūtis.
Visgi, buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas įspėja, kad gynybos finansavimas reikalauja tvaraus biudžeto ir ilgalaikio palaikymo. Kol kas dar nėra aišku, iš kokios aukso puodynės bus traukiamos tokios lėšos.
