Ukrainos likimą lems ne sankcijos, bet diplomatija

Vakarų šalys turi pažvelgti tiesai į akis: Maskvai taikomos sankcijos neveikia

Karas Ukrainoje tęsiasi jau 15 mėnesių. Beveik tokį patį laikotarpį galioja ir bent dalis Rusijai pritaikytų Vakarų sankcijų. Nors papildomi sankcijų paketai bėgant karo mėnesiams buvo vis rengiami ir pristatomi iš naujo, didžioji dalis sankcijų galioja jau ilgai, tačiau pagrindinio tikslo – sustabdyti Rusijos agresiją – jos taip ir nepasiekia.

Karo pradžioje buvo kalbama, kad griežta Vakarų pozicija privers Vladimirą Putiną iš Ukrainos išvesti savo karius, Rusijoje sukels didelį vietinių nepasitenkinimą ir net visiškai sužlugdys šios šalies ekonomiką. Nei vienas šių scenarijų dar neišsipildė ir neatrodo, kad gali išsipildyti artimiausiu metu.

Rusijos ekonomika ne tik kad nepasiekė pavojingos ribos, tačiau net sugebėjo sugrįžti į Top-10 pasaulio ekonomikų sąrašą. Rusija praėjusiais metais pagamino prekių ir paslaugų už 2,3 trilijono JAV dolerių.

Nors Rusijos prekybos bičiulių ratas susitraukė, o eiliniai piliečiai, bent pirmaisiais karo mėnesiais, galėjo justi ekonomikos nestabilumą, dabar šalyje viskas yra sugrįžę į įprastą ritmą, o tai reiškia, kad V. Putinas savo karą gali tęsti ilgai.

Atsižvelgiant į tai, kad sankcijos nemaloniai paveikė pačius Vakarus, sukeldamos energetinę krizę Europoje ir finansinę įtampą daugelyje didžiųjų ekonomikų, vis daugiau ekspertų mano, kad JAV bei Europos lyderiai turi pripažinti, kad sankcijomis konfliktas pažabotas nebus ir pagaliau imtis veiksmingų diplomatinių priemonių.

JAV ir Europa turėtų pažvelgti į Arabų lygos pavyzdį

Nors kai kurie politikos apžvalgininkai yra įsitikinę, kad sankcijos Rusiją anksčiau ar vėliau sustabdys, dalis ekspertų drąsiai prognozuoja, kad jei jos neveikia dabar, jų veiksmingumas bėgant metams tik menks.

Dėl to Vakarai yra raginami pasekti Arabų lygos pavyzdžiu. Arabų lyga praėjusią savaitę susitarė vėl priimti Siriją į savo gretas ir pakviesti jos vadovą Basharą al-Assadą į vieną iš susitikimų^[1]. Lyga atvirai pripažino, kad per dešimtmetį šio žiauraus diktatoriaus nepavyko pažaboti Vakarų sankcijomis. Priešingai, sankcijos tik nuskurdino Sirijos žmones, praturtino diktatoriui artimą elitą ir iš šalies bėgti privertė apie 6 mln. pabėgėlių^[2].

Jei Arabų lygos šalys iš tiesų atnaujins savo prekybos ryšius su Sirija, tai gali tapti pavyzdžiu Vakarams, kurie lygiai taip pat galėtų pradėti iš naujo užmegzti bendravimą su Rusija.

Tačiau kol kas apie tokį žingsnį Vakaruose, bent jau viešai, nėra diskutuojama. Iš tiesų, G-7 šalių aukščiausiojo lygio susitikime Hirošimoje, Japonijoje paskelbtos griežtesnės sankcijos Rusijai yra įrodymas, kad Vakarai ne tik tvirtai palaiko Ukrainą, tačiau kartu yra pernelyg išdidūs pripažinti klydę dėl galimo Rusijos pažabojimo.

Rusija sankcijas jaučia, tačiau jų poveikis nėra mirtinas

Žinoma, tai nereiškia, kad Rusija visiškai nejaučia JAV, Europos ir kitų partnerių jai pritaikytų sankcijų. Ekonomikos ir politikos ekspertai aiškina, kad visiškai realu, kad tikroji padėtis Rusijoje yra blogesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Tai signalizuoja ir subtilūs signalai apie kvalifikuotų darbuotojų nutekėjimą arba atsarginių dalių trūkumą^[3].

Nė vienas iš šių veiksnių iš karto nesukeltų ekonomikos nuosmukio, tačiau ilgesniu laikotarpiu jie būtų veiksniai, kurie, jei nebūtų sprendžiami, sulėtintų ekonomikos augimą.

Tam tikrą įtampą Rusijoje signalizuoja ir tai, kad net šios šalies akademikai pripažįsta, jog karas turėjo įtakos šalies ekonomikai. Praėjusį rugsėjį Rusijos mokslų akademijos Nacionalinės ekonomikos prognozavimo institutas paskelbė vertinimą, kuriame pripažino, kad sankcijų sukeltas šokas paveikė beveik visas ekonomikos sritis.

Tačiau žvelgiant į dabartinę situaciją aišku, kad Rusija, nors ir patirianti sunkumų, atsilaikė. Ekspertai tai aiškina geru įdirbiu: dabartinė Rusija niekuo nesiskiria nuo XX a. aštuntojo dešimtmečio Sovietų Sąjungos.

Tai reiškia, kad šalis turi veikiančią švietimo sistemą, daug techninių žinių ir pramonės gamyklų, kurias nuo Šaltojo karo pabaigos pastatė tos pačios Vakarų tarptautinės bendrovės. Taigi, sankcijos tiesiog skatina rusus vakarietišką importą pakeisti vietiniais produktais. Apie ekonominį krachą ar šalies žlugimą kol kas negali būti jokių kalbų.

Dėl Vakarų sankcijų Rusijai stipriai nukentėjo ir Lietuvos įmonės

JAV ir Europos sankcijos Rusijai paveikė ir Lietuvos verslą. Viena labiausiai nukentėjusių įmonių yra Kėdainių rajone įsikūrusi „Lifosa“. Praėjusių metų kovą Vakarams pritaikius sankcijas Rusijos oligarchams, jos palietė ir Lietuvoje veikiančią įmonę.

Tuomet „Lifosa“ įmonės sąskaitos buvo areštuotos. Tai paveikė jos darbuotojų ir jų šeimų gyvenimus, nerimą reiškė ir daugelis Kėdainių bei aplinkinių rajonų gyventojų. Juk šaltuoju metų laiku vyravusi energetikos krizė ir taip vertė labiau patuštinti pinigines, o netekus „Lifosos“ tiekiamos šilumos, Kėdainių rajone šildymo kainos tik kilo.

Praėjusių metų pabaigoje įmonei bent šiek tiek stabilizavus veiklą, dabar jos likimas vėl pakibo ant plauko. Įmonei tai stabdant, tai atnaujinant veiklą, gyventojai pastebėjo iš jos sklindančius nemalonius kvapus.

Jonavos aplinkos apsaugos specialistai įmonę apžiūrėjo ir nustatė, kad kažkas pasikeitė „Lifosos“ veikloje. Kauno aplinkos kokybės kontrolė pažeidimų neaptiko^[4]. Pačios įmonės atstovai pareiškė, kad dėl veiklos apribojimų naudoja iš alternatyvių tiekėjų gaunamas fosfatines žaliavas, kurios ir gali būti atsakingos už nemalonų kvapą.

O vietiniams su šiuo kvapu jau gali ir nebetekti susigyventi, nes įmonė veikla dabar sustabdyta neapibrėžtam laikui, daromas kasmetinis planinis remontas, tačiau kada įmonės veikla bus atnaujinta, lieka neaišku. Šią savaitę finansų ministerijai paskyrus naują laikinąjį „Lifosa“ administratorių, juo vieneriems metams tapo UAB „Valnetas“, advokatų profesinė bendrija „Noor legal“ ir finansinių technologijų įmonė „Banking lab“^[5].

Beje, jau sklinda gandai ir apie tai, kad gali būti siekiama specialaus „Lifosos“ subankrotinimo, o įmonę per tarpininkus esą gali perimti bendrovės savininkas Andrejus Melničenka.

Į tokias kalbas reaguodamas buvęs ilgametis gamyklos vadovas Jonas Dastikas pareiškė, kad gandai apie tyčinį „Lifosos“ subankrotinimą yra absurdas.

J. Dastiko teigimu, dar 2000 m. „Lifosai“ taip pat grėsė bankrotas, o tada įmonę išgelbėjo būtent A. Melničenka. Net ir atsižvelgus į dabartinę situaciją su Vakarų sankcijomis, J. Dastikas nemano, kad A. Melničenka siekia specialiai į bankrotą atvesti gamyklą, kas tik dar labiau sugadintų jo prestižą^[6].

Buvę pasaulio lyderiai dabartinius prezidentus ir premjerus moko diplomatijos

Atsižvelgiant į platų vakarietiškų sankcijų Rusijai spektrą, tokių situacijų kaip Kėdainių „Lifosoje“ galimai netrūksta ir kitose Vakarų šalyse. Dėl to kenčia ne įmones valdantys rusų oligarchai, tačiau gamyklose ar fabrikuose dirbantys eiliniai žmonės bei jų šeimos.

Įvertinus tokius nuostolius, Vakarai turėtų palaipsniui atsisakyti Rusijos atžvilgiu neveikiančių sankcijų. Būtent tokią nuomonę dar praėjusiais metais išsakė Nelsono Mandelos įkurtos buvusių garsių pasaulio lyderių grupės „The Elders“ nariai.

Jie pareiškė, kad tik dialogas ir diplomatija gali užbaigti karą Ukrainoje. Grupės nariai kreipėsi ir į Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį ir perdavė jam žinią, kad jis turi pradėti svarstyti, kaip išeiti iš šio konflikto taikiai.

„Turime paskatinti daugiau galvoti apie tai, kaip tai baigsis, kad būtų išsakyta mintis, jog tai turi baigtis, o ne didinti abiejų pusių karinį arsenalą ir tiesiog leisti naikinti Ukrainos gyventojus“, – sakė buvusi Airijos prezidentė Mary Robinson, pirmininkaujanti grupei^[7].

Ankstesnis Jungtinių Tautų (JT) žmogaus teisių komisaras Zeid Ra'ad al-Hussein taip pat pritarė tokiai nuomonei ir sakė, kad diplomatija ir derybos yra vienintelė išeitis iš karo.

Vokiečių politikos ekspertas mano, kad susitarti su Rusija vis dar galima

Užsienio politikos ekspertas, 2008-2022 m. pirmininkavęs Miuncheno saugumo konferencijai Wolfgangas Ischingeris taip pat teigia, kad Vakarų šalys turėtų pradėti nagrinėti diplomatines galimybes nutraukti karą Ukrainoje.

„Didesnis ginklų siuntimas Ukrainai yra būtina išankstinė sąlyga siekiant rasti šio karo pabaigos tašką, tačiau tai tikrai nėra vienintelė sąlyga. Turime padėti Ukrainai sėkmingai išlaisvinti okupuotas teritorijas, tačiau Vakaruose taip pat turime pasirengti visiems klausimams, kurie vėliau gali iškilti pagal galimą derybų scenarijų“, – sako jis^[8].

W. Ischingerio nuomone, įsteigus politinę-strateginę kontaktinę grupę Vakarų šalys ir Ukraina galėtų išnagrinėti visas diplomatines galimybes, parengti derybų strategijas ir tekstų projektus. Tuomet reikėtų aptarti, kurioms Vakarų šalims ruoštis talkininkauti Ukrainai šiose derybose.

„Pavyzdžiui, kas prižiūrėtų taikos ar paliaubų susitarimą? Ar grįšime prie Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO), ar kreipsimės į Jungtines Tautas? Arba kokios yra kitos galimybės? O kaip dėl saugumo garantijų Ukrainai?“, – kvestionuoja ekspertas.

W. Ischingeris atkreipė dėmesį, kad nors Vakarų šalys ir jų partneriai reguliariai susitinka Ramšteino formatu, kad koordinuotų savo karinę paramą Ukrainai, tokios platformos, kurioje būtų galima aptarti galimą būsimą taikos procesą ir pagrindinius klausimus, kurie iškiltų derybų metu, nėra.

„Manau, kad taip pat turėtume turėti užsienio politikos Ramšteino grupę, kuri nagrinėtų strateginės politinės ginkluotės kontrolės, pasitikėjimo stiprinimo galimybes, kurios gali būti arba nebūti ant mūsų stalo tam tikru metu ateityje. Manau, kad nesame gerai pasirengę šiems galimiems variantams. O mes turėtume galėti atvykti ir padėti Ukrainai. Priimti sprendimus ne turkų, amerikiečių ar vokiečių požiūriu, o vienu požiūriu. Ir būtent tai dabar turėtume aptarti“, – teigia W. Ischingeris.

Patyrusio vokiečių eksperto manymu, tiek Ukrainai, tiek ir Vakarams būtų didelė klaida nepradėti diplomatinio darbo dėl plačiai paplitusios nuomonės, jog dabartinėmis sąlygomis derybos su Rusija yra neįmanomos.

„Nepritariu nuomonei, kad derėtis su Rusija kategoriškai neįmanoma. Manau, kad egzistuoja Rusijos patikimumo klausimas. Daugelis dabar klausia, ar galime pasitikėti Rusijos pažadais? Bet žinote, tarptautinėje diplomatijoje mes vadovaujamės principu: jei negali pasitikėti, tuomet bandyk patikrinti. Iš susitarimų dėl ginklų kontrolės žinome, kad turime tų patikrinimo galimybių. Taigi manau, kad galima derėtis su Rusija, net jei negalime visiškai pasitikėti prezidentu Putinu ir jo komanda“, – teigia W. Ischingeris.