- Valdžia ir toliau reguliariai daro finansines injekcijas Ukrainai – šį kartą skirta 13 mln. eurų
- Aiškinama, kad kitąmet pensijos augs sparčiau nei dirbančiųjų pajamos
- Nėra pinigų nei medikams, nei ligoninėms, nei mokytojams išlaikyti
- Vietoje grąžinamos skolos žmonėms špygą į akis parodė ir „Ignitis“
Valdžia ir toliau reguliariai daro finansines injekcijas Ukrainai – šį kartą skirta 13 mln. eurų
Ir toliau skurstant senoliams bei tėvams, kurie vieni augina vaikus, o medikams išlaikyti nerandant papildomų lėšų, Lietuvos Vyriausybė imasi drąsių sprendimų – valstybės biudžeto perteklių paskirstyti Ukrainai. Šį kartą numatyta dar papildomai skirti 13 mln. eurų tam, kad Ukrainoje būtų atstatomi vaikų darželiai ir įrengta slėptuvė viename jų.
Toks sprendimas buvo priimtas vos prieš dvi savaites ir neabejotinai valdantieji nė nematė poreikio apie tai pasitarti su visuomene. Mat finansų ministrė Gintarė Skaistė jau nusprendė, kad klestinčia ir saugia ukrainiečių ateitimi reikia rūpintis jau dabar – nei nelaukiant šio karo pabaigos[1]. Tuo tarpu lietuviai jau kaip nors – išgyveno iki dabar, išgyvens ir vėliau.
Tiesa, ši finansinė injekcija Ukrainai - jau ne pirmoji. Finansų ministerijos skaičiavimais, iki šiol į Lietuvos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos fondą iš mūsų biudžeto jau buvo skirta 24 mln. eurų suma, o nuo karo Ukrainoje pradžios iš viso mūsų šalis Ukrainai skyrusi karinės, finansinės bei humanitarinės pagalbos už beveik 1,5 mlrd. eurų[1].
Aiškinama, kad kitąmet pensijos augs sparčiau nei dirbančiųjų pajamos
Skamba gal ir gražiai, bet kiek tame iš tiesų yra tiesos? Pasirodo, ne tiek ir daug. Rodos, skelbiama, kad jau nuo ateinančių 2025 metų neabejotinai gėrės ne tik dirbančiųjų gyvenimas MMA pasiekus daugiau nei tūkstantį eurų „ant popieriaus“, bet ir senjorų gyvenimo kokybė pakilus pensijoms.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) paskelbė, kad jau nuo 2025 m. pensijos vidutiniškai didės 12 proc., o vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 73 eurais ir pasieks 673 eurus, o turintiems būtinąjį stažą – didės 81 euru ir pasieks 721 eurą[2]. Pasigirdo komentarų apie rekordinį pensijų augimą.
Naujasis ministerijos vadovas Vytautas Šilinskas teigė, kad pensijos net augs sparčiau nei dirbančiųjų pajamos – atitinkamai 12 ir 7,6 proc., o vidutinė metinė infliacija sieks 2,5 proc.
Nepaisant to, kad augs ir pensijos, ir MMA, už tai gerokai teks susimokėti likusiai Lietuvos daliai, įprastai dirbančiai už vidutinį atlyginimą (ar net keliais eurais didesnį nei minimalų). Štai apskaičiuota, kad vien MMA kilimas mokesčių mokėtojams kas mėnesį atsieis iki 255 eurų ir daugiau. O sumos bus dar didesnės kalbant ir apie pensijų augimą.
Bet ar išgelbės Lietuvos senjorus toks pensijų augimas, kai tuo tarpu vos per vieną mėnesį (lyginant šių metų rugpjūtį ir rugsėjį) pigiausias maisto produktų krepšelis šalies parduotuvėse pabrango per 10,58 eurus (+ 18,9 proc.)[3]?
O kur dar augančios sąskaitos už šildymą ir kitas būtinąsias egzistencijai reikmes bei paslaugas.
Nėra pinigų nei medikams, nei ligoninėms, nei mokytojams išlaikyti
Klausykite įdėmiai – Lietuva gelbėdama Ukrainą ir siekdama ją kuo greičiau reabilituoti, vienareikšmiškai aukoja ir savo sveikatos apsaugos sistemą. Dėl neva esančio lėšų trūkumo pernai metais buvo priimtas sprendimas reorganizuoti tris pajūrio gydymo įstaigas – Klaipėdos universitetinę, Jūrininkų bei Palangos reabilitacijos ligonines ir vietoje jų naujajai „sulipdytai“ įstaigai suteikti Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) vardą.
Pradėjusi veiklą KUL nepradėjo savo veiklos nuo švaraus balto lapo, mat iš karto atsivėrė kone 11 mln. eurų siekianti finansinė skylė, o šiemet, skaičiuojama, ji jau pasiekė 28 milijonus eurų.
Taigi, vietoje to, kad valstybė nuspręstų padengti milžiniškas skolas, ji imasi pamažu naikinti pajūrio gyventojų priėjimą prie sveikatos priežiūros paslaugų – o dar blogiau, kad čia greitai neliks ne tik „priežiūros“, bet ir gyvybes gelbstinčio priėmimo skyriaus, nepaisant to, kad Palanga visais metų laikais pritraukia minias svečių. Palangiškiai savaitgaliais nebeserga, nes nebėra kam gydyti[4]
Dėl reorganizacijos dalis chirurgų jau paliko savo darbo vietas Palangos ligoninėje, o kitų gydymo įstaigų specialistai apskritai nėra suinteresuoti „arti“ už kelis valstybinėse įstaigose, kai privačiose kelis šimtus ir daugiau eurų gali uždirbti vos per valandą.
O dar ūmesnė situacija yra švietimo sistemoje, kuri rugsėjį pasitiko ne su džiugesiu, bet su didele baime akyse. Mažėja ne tik mokytojų bendruomenė, bet kai kur net ir nebėra, kam mokyti vaikų. Pedagogikos studijų jauni žmonės nesirenka arba renkasi labai vangiai, todėl mokytojų bendruomenė sparčiai sensta, o ir likusiąją dalį iš valstybinių pervilioja privačios mokyklos, siūlydamos geresnes darbo sąlygas ir mažesnį krūvį.
Vietoje grąžinamos skolos žmonėms špygą į akis parodė ir „Ignitis“
Grįžtant prie paramos Ukrainai temos, riebiai pasielgė ir valstybės valdoma energetikos bendrovė „Ignitis“, turinti gyventojams grąžinti didesnę nei 160 mln. eurų skolą už susirinktas permokas, tačiau vietoje to nusprendusi 4 milijonus skirti Ukrainos energetinės infrastruktūros gerinimui.
Žinoma, bendrovė garsėja ne tik gausia parama Ukrainai, bet ir milžiniškais dividendais – šiemet akcininkai išsidalinsią beveik 100 mln. eurų dividendų.
Klasika, bet ryšių su „Ignitis“ (kurių viešai nedeklaravo) turėjo (gal ir tebeturi?) energetikos ministras Dainius Kreivys.
