Kyla minimali alga, kyla ir mokesčiai: kiek jų sumokėsime?

Dirbantys už daugiau nei minimumą kaip reikiant susimokės už MMA kilimą jau nuo kitų metų

Dabartinė valdžia prieš rinkimus užsimojo jau nuo kitų metų kelti minimalųjį atlyginimą, kad šis pasiektų kiek daugiau nei tūkstantį eurų „ant popieriaus“. Tačiau gražūs pažadai turi ir kitą medalio pusę – pakilus MMA, gyventojai už mokesčius valstybei kas mėnesį mokės iki 255 eurų daugiau.

Taigi ir vėl bus susiduriama su situacija, kai gaunantys mažiausius atlyginimus susižers daugiausiai naudų – pajamos jiems augs, bus taikomos įvairios valstybės kompensacijos (kaip antai už šildymą, vaikų maitinimą mokyklose ir pan.), o gaunantys vos 20 ar 50 eurų daugiau ir toliau liks dirbti už tą patį darbo užmokestį ir už visas paslaugas teks mokėti pilna kaina.

Rugpjūčio pabaigoje Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo buvo nuspręsta pakelti MMA iki 1 038 eurų, kas yra 114 eurų arba 12 proc. daugiau nei dabar galiojantis minimalus 924 Eur atlyginimas^[1].

Skaičių išraiška tai būtų 777 eurai į rankas, kas yra 69 eurais daugiau nei dabar gaunamas mažiausias užmokestis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad minimalų atlyginimą vidutiniškai gauna apie 25 tūkst. dirbančių nekvalifikuotą darbą.

Likusi dirbančiųjų dalis kas mėnesį mokės iki 255 eurų daugiau

Tačiau atlyginimai auga irgi ne „iš oro“ – už juos sumokės kita likusi Lietuvos dirbančiųjų dalis, kurios yra gerokai daugiau nei dirbančių už MMA. Būtent jiems augs įmokos už privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) ir valstybinį socialinį draudimą (VSD).

Dėl šios priežasties likusiems dirbantiesiems teks gerokai paplušti iš peties, mat jau nuo kitų metų kas mėnesį teks mokėti iki 255,72 euro daugiau.

Bendrai skaičiuojama, kad PSD įmokos didės iki 72,45 euro, o VSD – iki 121,65 euro kas mėnesį (pastarasis galioja dirbantiems savarankiškai).

Remiantis „Sodra“ duomenimis, šių metų rugsėjo 4 d. dirbančiųjų kiekis pasiekė 1,45 mln. ir yra 0,83 proc. mažesnis nei prieš mėnesį^[4]

Valstybės parama – tik gaunantiems mažiausias pajamas

Ir teisybės tame ieškoti nereikia, nes nerasite. Nepaisant to, kad investavote savo laiką ir jaunystę į mokslus, o galbūt ir į patirtį, kad vėliau galėtumėte gauti bent kiek daugiau arba bent jau vidutiniškai, už savo pastangas iš valstybės „ačiū“ nesulauksite.

Net jei ir uždirbsite bent keliais eurais daugiau nei nustatyta MMA riba, jūs būsite priskiriamas prie gaunančių didesnes pajamas, o tai reiškia, kad galite už viską mokėti pilna kaina, nors pragyvenimo lygis nuo gaunančių pajamų „grindis“ tikrai nesiskirs.

Pavyzdžiui, nepasiturinčiomis pagal gaunamas pajamas traktuojamos šeimos turi galimybę kaip reikiant aprūpinti savo atžalas naujiems metams, kol kiti dirbantys tėvai turi gerokai susispausti, kad patenkintų pagrindinius mokyklinukų poreikius (77 apskaičiavo, kad vieno vaiko išleidimas į pirmą klasę gali kainuoti ir 500 eurų).

O štai nepasiturintiems tėveliams priklauso 110 eurų mokinio reikmenims įsigyti kiekvienam mokyklinio amžiaus vaikui, nemokamas maitinimas 3-12 klasėse^[2] ir daugelis kitų pagalbos priemonių, gerokai palengvinančių finansinį galvos skausmą.

Žemos kvalifikacijos darbus Lietuvoje dirba 18,1 proc. ukrainiečių

Tuo tarpu SADM džiaugiasi 2022 pradėjusių gausiai plūsti ukrainiečių indėliu į Lietuvos valstybės biudžetą. Skaičiuojama, kad čia dirbančių ukrainiečių dėka biudžetas pasipildė daugiau nei 205 mln. eurų^[3].

Nepaisant to, kad nuo karo Ukrainoje pradžios į Lietuvą atvyko daugiau kaip 89 tūkst. Ukrainos gyventojų (įskaitant vaikus, vyresnius, darbingo amžiaus žmones), 18,1 proc. (apie 6,1 tūkst.) jų dirba žemos kvalifikacijos darbus, kurių už mažą atlygį nebeina dirbti įprastas lietuvis.

Vidutinės kvalifikacijos darbus dirba didžioji dalis – 73,5 proc. (24,9 tūkst.) – ukrainiečių, o aukštos kvalifikacijos – beveik 3 tūkst. (8,4 proc.). Atlyginimų mediana esą labai įvairi – nuo minimalaus iki 2 tūkst. eurų siekiančio atlyginimo.