Ukrainoje – galima tyla prieš audrą
Į Ukrainą atslenkant ilgai ir, tikėtina, šaltai žiemai, dažnėjančios rusų atakos prieš šalies energetikos infrastruktūrą ir civilius neramina tiek Ukrainos valdžią, tiek Vakarų partnerius. Manoma, kad dar šią savaitę galima sulaukti naujo ir galingo smūgio iš rusų.
Siekiant parodyti, kad Vakarų solidarumas su Ukraina niekur nedingo, Vakarų valstybės imasi skirtingų veiksmų.
NATO vadovas patikino, kad pažadas, jog vieną dieną Ukraina taps Aljanso nare, vis dar galioja.
Baltijos ir Šiaurės valstybių lyderiai išreiškė paramą Ukrainai drauge apsilankydami Kijeve – tai buvo bene gausiausia Vakarų pareigūnų delegacija Ukrainos sostinėje nuo pat karo Ukrainoje pradžios.
Tuo tarpu Europos Sąjungos (ES) institucijos siekia, kad Rusija atsakytų už savo karo nusikaltimus ir siūlo įsteigti Jungtinių Tautų (JT) remiamą specializuotą teismą, kuris tirtų situaciją ir vykdytų baudžiamąjį persekiojimą.
Dalis lyderių net kalba apie tai, kad rusų vykdomas atakas prieš Ukrainos infrastruktūrą galima priskirti karo nusikaltimams, o tuo tarpu kiti ragina Ukrainą pačią atakuoti rusų objektus šalyje agresorėje.
NATO patvirtino savo pažadą Ukrainai
Antradienį Rumunijos sostinėje Bukarešte susirinkusiems NATO užsienio reikalų ministrams Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad Ukraina vieną dieną tikrai prisijungs prie Vakarų karinio bloko[1].
„NATO durys yra atviros“, – teigė jis.
Taip buvo tarsi atnaujintas NATO įsipareigojimas dėl Ukrainos narystės, kuris pirmą kartą buvo priimtas dar 2008 m., bet nuo to laiko įstrigo.
J. Stoltenbergas pažymėjo, kad Rusija neturi veto teisės dėl šalių prisijungimo.
„Prezidentas Putinas negali neleisti suverenioms valstybėms priimti savo suverenių sprendimų, kurie nekelia grėsmės Rusijai. Manau, kad tai, ko jis bijo, yra demokratija ir laisvė, ir tai jam yra pagrindinis iššūkis. Esame karo įkarštyje, todėl neturėtume daryti nieko, kas galėtų pakenkti sąjungininkų vienybei teikti karinę, humanitarinę ir finansinę paramą Ukrainai, nes privalome neleisti prezidentui V. Putinui laimėti“, – teigė J. Stoltenbergas[2].
Dėmesys skiriamas Moldovai, Bosnijai ir Hercogovinai bei Sakartvelui
NATO generalinis sekretorius po derybų su užsienio reikalų ministrais teigė, kad sąjungininkai aptarė ir bendrus su Moldova, Sakartvelu bei Bosnija ir Hercogovina susijusius pavojus. Šios trys šalys, kurios, pasak jo, taip pat patiria Rusijos spaudimą, yra susijusius su kolektyvinio saugumo klausimais.
J. Stoltenbergas sakė, kad Aljanso narės susitarė padėti mokyti ir tobulinti trijų šalių saugumo ir gynybos institucijas.
„Jei iš Ukrainos ir išmokome vieną pamoką, tai yra tai, kad turime jas paremti dabar… kai matome, kad įvykiai klostosi visiškai netinkama linkme, kaip matėme įsiveržimo į Ukrainą atveju“, – sakė J. Stoltenbergas Parlamento rūmuose Bukarešte[3].
Rusijos karas Ukrainoje ypač didelį susirūpinimą sukėlė Ukrainos kaimynei Moldovai, kuri šiuo metu susiduria su didele energetikos krize, nes yra priklausoma nuo Rusijos importo.
Pastarosiomis savaitėmis dėl Rusijos smūgių Ukrainos energetikos tinklams Moldova irgi patyrė didžiulius elektros energijos tiekimo sutrikimus – Moldovos sovietinių laikų energetikos sistemos tebėra sujungtos su Ukraina, todėl dėl Rusijos raketų smūgiai šalį veikia tiesiogiai.
Rusijos raketos taip pat atsidūrė Moldovos teritorijoje, o balandžio mėnesį sprogimai nugriaudėjo Rusijos remiamame separatistiniame šalies Padniestrės regione, kuriame Maskva bazuoja apie 1 500 karių.
„Kiekvieną savaitę vis kas nors naujo, vis naujas neigiamas šio karo poveikis mums. Praėjusią savaitę beveik 80-90 proc. šalies teritorijos didžiąją dienos dalį buvo panardinta į tamsą. Tai tikrai, visiškai nepriimtina, labai agresyvi Rusijos kampanija, nukreipta ne tik prieš Ukrainą, bet ir visiškai ignoruojanti mūsų saugumą“, – teigia Moldovos užsienio reikalų ministras Nicu Popesku.
Moldovai birželį, tą pačią dieną kaip ir Ukrainai, buvo suteiktas kandidatės į ES statusas ir pagal konstituciją ji yra neutrali, tačiau, pasak ministro, neutralumas nereiškia demilitarizacijos.
„Mums reikia karinių ir visų kitų priemonių, kad apgintume savo šalį, apgintume taiką, apgintume savo žmones nuo agresijos“, – teigia N. Popesku.
Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusioje tarptautinėje pagalbos konferencijoje, kuriai bendrai pirmininkavo Prancūzija, Vokietija ir Rumunija, Moldovai surinkta daugiau kaip 100 mln. eurų kaip skurdžiausiai Europos šaliai paremti. Anksčiau šį mėnesį ES taip pat pažadėjo šiai šaliai skirti 250 mln. eurų paramą.
O papildomo dėmesio reikalauja ne tik Moldova. NATO vadovas J. Stoltenbergas sakė, kad Bosnija ir Hercegovina, kurią jau seniai krečia politinis nestabilumas, Rusijos kišimasis į nacionalinę politiką ir etninė įtampa, turi ir toliau išlikti tvirta ir svarbi stabilumui visuose Vakarų Balkanuose.
Praėjusį mėnesį Bosnijos ir Hercegovinos serbų etniškai padalytos šalies pusę sukrėtė protestai, kai kai kurie rinkėjai pareiškė, kad prorusiškas Bosnijos serbų lyderis suklastojo rinkimus serbų darinyje, vadinamojoje Serbų Respublikoje. Bosnijos ir Hercegovinos užsienio reikalų ministrė Bisera Turkovič sakė, kad jos šalis, kurioje po rinkimų formuojama vyriausybė, yra labai susirūpinusi dėl ateities.
„Mūsų vyriausybėje yra įgaliotinių, arba mes turėjome įgaliotinių, Rusijos įgaliotinių. Taigi susiskaldymas šalyje yra gilus ir tikimės, kad mums pavyks jį įveikti. NATO buvimas Bosnijai ir Hercegovinai yra nepaprastai svarbus, nes jis yra mūsų saugumo garantas“, – sakė ministrė.
NATO taip pat prisiminė ir Sakartvelą, kuriam, kaip ir Ukrainai, patvirtino pažadą, jog vieną dieną, šalis būtinai prisijungs prie Aljanso.
Šioje šalyje šiuo metu taip pat nestinga politinių neramumų, opozicija kritikuoja valdžią dėl požiūrio į Rusiją bei tūkstančių nuo mobilizacijos bėgančių rusų priėmimo. Šiais metais atsiskyręs Sakartvelo regionas net pagrasino surengti referendumą dėl prisijungimo prie Rusijos.
Ukraina laukia didesnės Vakarų paramos
Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba taip pat bendravo su kolegomis iš NATO, o J. Stoltenbergas sakė besitikintis, jog D. Kuleba vėl išsakys būtinybę Ukrainos sąjungininkams dar labiau prisidėti prie karo niokojamos šalies atstatymo darbų.
Ukraina pastarosiomis savaitėmis visais pajėgumais siekia numalšinti Vakaruose jaučiamą karo nuovargį ir primena, kad šaliai reikia tiek karinės ar finansinės pagalbos, tiek ir solidarumo.
Atsiliepę į Ukrainos prašymus, pirmadienį į Kijevą iškeliavo užsienio reikalų ministrų iš Šiaurės ir Baltijos šalių delegacija. Užsienio reikalų ministrai iš Estijos, Islandijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos sudarė didžiausią delegaciją, apsilankiusią Ukrainoje nuo tada, kai Rusija pradėjo plataus masto karą vasario 24.
Politikai griežtai pasmerkė „Rusijos išpuolius prieš civilius gyventojus ir ypatingos svarbos infrastruktūrą“, kuriais siekiama terorizuoti civilius gyventojus.
„Šie išpuoliai prieš civilius gyventojus yra karo nusikaltimai. Įsipareigojame toliau teikti humanitarinę pagalbą ir remti Ukrainos pastangas pasirengti žiemai, ypač atkurti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Esame visiškai solidarūs su Ukraina. Niekada nepripažinsime neteisėto bandymo aneksuoti Ukrainos teritorijas, įskaitant Krymą. Dar kartą patvirtiname, kad bendromis pastangomis toliau stiprinsime veiklą Tarptautinėje Krymo platformoje, kuria siekiama Krymo deokupacijos. Ukraina turi prigimtinę teisę į savigyną, kad užtikrintų savo nepriklausomybę ir suverenitetą bei atkurtų savo teritorinį vientisumą tarptautiniu mastu pripažintose sienose. Rusija privalo nutraukti savo agresiją ir išvesti savo kariuomenę iš visos Ukrainos teritorijos“, – teigiama bendrame ministrų pareiškime[4].
ES prabilo apie naujos institucijos įkūrimą, kurios misija būtų tirti karo nusikaltimus
Trečiadienį Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, jog Bendrija yra pasirengusi pradėti dirbti su tarptautine bendruomene ir įkurti specializuotą, karo nusikaltimus tirsiantį teismą, kuris bus atsakingas už Rusijos karinių ir politinių lyderių, atsakingų už karą, susekimą.
„Toliau remdami Tarptautinį baudžiamąjį teismą siūlome įsteigti specializuotą Jungtinių Tautų remiamą teismą, kuris tirtų Rusijos agresijos nusikaltimą ir vykdytų baudžiamąjį persekiojimą“, – sakė U. von der Leyen[5].
Hagoje įsikūręs Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) praėjus kelioms dienoms po Maskvos invazijos vasario 24 d. pradėjo savo tyrimą dėl įtariamų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų, tačiau jis neturi jurisdikcijos persekioti už agresiją Ukrainoje.
Pasak ES pareigūnų, JT parama specializuotam teismui yra būtina, kad būtų galima išspręsti aukštų valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, valstybės vadovo, imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo klausimą.
Nors pagal paprotinę tarptautinę teisę aukščiausiems valstybės pareigūnams suteikiamas vadinamasis funkcinis imunitetas dėl daugelio įtariamų pažeidimų, sutariama, kad šis imunitetas negali būti taikomas baudžiamajam persekiojimui tarptautiniuose teismuose.
Specialųjį tribunolą remiantys teisės ekspertai pabrėžia, kad agresijos nusikaltimas yra vadovavimo nusikaltimas ir būtų nukreiptas tik prieš aukščiausius valstybės pareigūnus.
Yra keletas formų, kuriomis galėtų veikti specialusis tribunolas, tačiau teisės ekspertai teigia, kad labiausiai tikėtina, jog tai būtų vadinamasis mišrusis tribunolas, veikiantis pagal Ukrainos teisę ir remiamas tarptautinės bendruomenės.
Kas konkrečiai būtų priskiriama karo nusikaltimams, įvardyti sunku. Jei nusikaltimai prieš civilius tiesiogiai ir beveik garantuotai gali būti priskiriami šiai kategorijai, atakos prieš būtiną infrastruktūrą kelia klausimų.
Daugelis Ukrainos ir Vakarų lyderių smerkė rusų smūgius Ukrainos elektros tinklams, tačiau tokie išpuoliai jau seniai yra karo veiksmų dalis, tad ar Rusijos strategija yra tarptautinės teisės pažeidimas, aišku nėra[6].
Su tam tikrais apribojimais šalies elektros tinklo dalys gali būti laikomos teisėtais taikiniais, jei jos naudojamos kariniams objektams maitinti. Tai galioja net ir tuo atveju, jei taikiniai yra ne tik karinės, bet ir civilinės paskirties, jei objekto sunaikinimas suteiktų neabejotiną karinį pranašumą.
Pavyzdžiui, 1991 m. JAV pajėgos atakavo Irako energetikos infrastruktūrą, nors ši strategija buvo smarkiai kritikuojama. NATO pajėgos 1999 m. taip pat taikėsi į Serbijos elektros tinklus. Abiem atvejais civiliai gyventojai nukentėjo nuo elektros energijos tiekimo sutrikimų.
Dalis ekspertų net mano, kad gali būti atvejų, kai karinio objekto neutralizavimas nutraukiant elektros energijos tiekimą yra geriau nei tiesioginis smūgis raketomis ar artilerija.
„Ar verčiau iš dalies civilių gyventojų ribotam laikotarpiui atimti elektros energiją, nei rizikuoti civilių gyventojų žūtimi dėl šalutinio poveikio naudojant kinetinius ginklus? Taip, manau, kad taip“, – sako JAV karinio jūrų koledžo profesorius emeritas Maiklas Šmitas.
Kita vertus, net jei objektas yra teisėtas karinis taikinys, vis tiek yra apribojimų, kada ir kaip jį galima pulti.
„Pagal tarptautinę humanitarinę teisę, valstybė privalo pasirinkti tokį taikinį arba taktiką, kuri padarytų mažiau žalos civiliams gyventojams. Mažiau žūčių ir mažiau sužeidimų, bet vis tiek įvykdant karinį pranašumą“, – sako mokslų daktarė, Maria Varaki iš Karališkojo koledžo Karo studijų departamento.
Daugelis ekspertų sutinka, kad net civilių žūtys ir sužeidimai, kuriuos sukelia atakos prieš karinius taikinius, nebūtinai yra tarptautinės teisės pažeidimas. Tačiau turi būti taikomas proporcingumo principas, kuris sako, kad žala civiliams gyventojams neturėtų būti pernelyg didelė, palyginti su gaunamu kariniu pranašumu.
Baiminamasi naujos bepiločių orlaivių atakos
O kalbos apie karo nusikaltimus dar niekada nebuvo tokios aktualios. Ukraina mano, kad bet kurią akimirką šalį gali užklupti nauja priešo atakų banga. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perspėjo, kad Rusijos kariai rengia naujus smūgius, ir susitiko su aukšto rango vyriausybės pareigūnais aptarti, kokių veiksmų imtis.
„Suprantame, kad teroristai planuoja naujus smūgius. Mes tai tikrai žinome. Ir kol jie turi raketų, jie, deja, nenusiramins“, – teigia Ukrainos prezidentas[7].
V. Zelenskis taip pat pabrėžė, kad ateinanti savaitė gali būti tokia pat sunki, kaip ir ankstesnė, kai dėl atakų prieš elektros infrastruktūrą ukrainiečiai patyrė didžiausius elektros energijos tiekimo sutrikimus nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo vasario mėnesį.
„Mūsų gynybos pajėgos ruošiasi. Visa šalis ruošiasi. Mes parengėme visus scenarijus, taip pat ir su savo partneriais“, – sakė jis.
Pirmadienį Ukraina pranešė, kad buvo priversta visoje šalyje įvesti reguliarius avarinius elektros energijos tiekimo nutraukimus, nes nepavyko atkurti energetikos infrastruktūros, nukentėjusios nuo Rusijos raketų smūgių.
Tuomet V. Zelenskis sakė, kad Rusija apšaudė Chersoną ir kitas regiono apylinkes. Jis taip pat sakė, kad Rusijos pajėgos apgadino siurblinę, kuri tiekia vandenį Nikolajevui[8].
Ukrainos prezidentas teigia, kad šiuo metu Rusijos pajėgos bando žengti į priekį šiaurės rytuose ir „kažką planuoja“ pietuose.
Ukrainos generalinis štabas pranešė, kad per pastarąją parą Ukrainos pajėgos atrėmė šešias Rusijos atakas rytiniame Donbaso regione, o Rusijos artilerija nepaliaujamai apšaudė dešinįjį Dniepro upės krantą ir Chersono miestą pietuose.
Infrastruktūra – vis dar pagrindinis taikinys, partneriai ragina keršyti rusams
Dalyje Ukrainos iškritus sniegui, o temperatūrai nukritus žemiau nulio, milijonai žmonių baiminasi, kas nutiks, jei rusų atakos prieš infrastruktūrą tęsis ir toliau, o orai sparčiai šals.
Trečiadienį visoje šalyje elektros energijos tiekimas vėl priartėjo prie trijų ketvirtadalių poreikio, tačiau didžiausia privati Ukrainos elektros energijos gamintoja DTEK paskelbė, kad gali būti daugiau avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų. Dar antradienį Kijeve elektros energijos neturėjo beveik 1 mln. žmonių.
Ukrainos Pietuose Rusijos raketų ataka apgadino dujų skirstymo įrenginį Zaporožės regione, o sviediniai ir sunkioji artilerija pataikė į Nikopolį ir Marganecą – miestus, esančius kitapus Dniepro upės nuo Rusijos okupuotos Zaporožės atominės elektrinės.
Maskva pripažino, kad atakuoja infrastruktūrą, bet sako, kad tuo siekia susilpninti Ukrainos kariuomenę ir kad ukrainiečiai galėtų patys nutraukti savo kančias, jei priimtų reikalavimus. Kokie tie reikalavimai, išdėstyta nebuvo.
Dalis Rusijos veiksmais pasibaisėjusių Vakarų pareigūnų net ragina ukrainiečius keršyti priešams. Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius sako, kad Ukrainai turėtų būti leista smogti kariniams objektams Rusijoje.
„Mes turėtume leisti ukrainiečiams naudoti ginklus, kad jie galėtų atakuoti raketų aikšteles arba aerodromus, iš kurių vykdomos tos operacijos“, – sako E. Rinkevičius[9].
Tačiau tikėtina, kad tokie pareiškimai tik duos pagrindo Kremliaus propagandai, kurios taikiniu neseniai tapo ir viena pagrindinių Ukrainos rėmėjų Lenkija.
Trečiadienį Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas pranešė, kad Lenkija planuoja surengti referendumus dėl Vakarų Ukrainos teritorijų aneksijos.
Kaip Rusijos valstybinei naujienų agentūrai sakė tarnybos vadovas Sergejus Naryškinas, vykdydamos šį planą Lenkijos žvalgybos tarnybos neva nutekino Ukrainos žiniasklaidai informaciją apie galimybę surengti referendumą Lvovo srityje[10].
Vakaruose tokie rusų pareiškimai vertinami kaip Kremliaus propagandos pavyzdys, tačiau karą Ukrainoje stebintys ir analizuojantys „Visuomenės informacinio saugumo agentūros“ įkūrėjai, specialiųjų operacijų pajėgų atsargos karininkas Aurimas Navys ir Mindaugas Sėjūnas pabrėžia, kad Lenkija labai rimtai vertina karo su Rusija galimybę.
„Lenkijos gynybos ministerija teigia, kad karo su jos dalyvavimu galimybė yra „labai didelė“, todėl šio scenarijaus nereikėtų svarstyti tik hipotetiškai. Pasak Lenkijos gynybos viceministro Marcino Oczepos, konflikto su NATO tikimybė šiandien yra labai didelė, kaip ir Kinijos bei JAV konflikto tikimybė. Pasak lenkų viceministro, šiandien vyksta ne vienas iš konfliktų po Antrojo pasaulinio karo, o tiesioginis, visavertis karas, kuriame dalyvauja didžiausia pasaulio valstybė,“ – teigia Lietuvos ekspertai[11].
