Dėl Marijampolės sklype užkastų atliekų kreiptasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo
Priminsime, kad dėl Marijampolės Vasaros gatvės sklype užkastų daugiau kaip 100 tonų nepavojingųjų atliekų šių metų kovo 13 d. Aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Žala aplinkai siekė daugiau kaip 400 tūkst. eurų.[1]
2024 m. lapkričio 5 d. gautas pranešimas, kad Marijampolėje Vasaros gatvėje esančioje teritorijoje teršiama aplinka, gruntu užkasant atliekas.
Atlikto vietovės patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Sūduvos vandenys“ sklype Vasaros gatvėje, požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonoje vykdė paviršinio dirbtinio vandens telkinio užkasimo gruntu darbus ir šiaurinėje telkinio dalyje užkasė 101,48 t (128,25 m3) atliekų: juodųjų metalų (regzto tinklo tvoros), betono su žemėmis atliekų ir biologiškai suyrančių atliekų, – medienos kelmų, šakų. Šios atliekos klasifikuojamos kaip nepavojingosios.
Nors istorija susidomėjo aplinkosaugininkai, marijampoliečiai portalui 77.lt teigė, kad problema taip ir nepajudėjo iš mirties taško. Tikrindamas skaitytojų pateiktą informaciją, portalas kreipėsi tiek į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, tiek ir į pačius „Sūduvos vandenis“.
Atsakomybės išvengti nepavyks
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyrius patikslino, kad 2024 metų lapkričio 13 dieną davė įmonei privalomąjį nurodymą užkastas atliekas atkasti, jas surinkti ir perduoti teisėtiems atliekų tvarkytojams bei pateikti atliekų perdavimą patvirtinančius dokumentus.
„Šių metų vasario 4 dieną nustatyta, kad nurodymas įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, kad užteršus aplinką nepavojingosiomis atliekomis buvo padaryta didelė žala, surinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga perduota ikiteisminio tyrimo institucijai – Marijampolės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui sprendimų priėmimui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
Gautas atsakymas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato nepradėti ikiteisminio tyrimo (komisariato sprendimus kontroliuoja ir/ar prižiūri prokuratūra) ir grąžinti bylą Aplinkos apsaugos departamentui nagrinėti administracinio proceso tvarka.
Aplinkos apsaugos departamentas už neteisėtus veiksmus įmonės vadovui ar atsakingam asmeniui taikys administracinę atsakomybę, taip pat įmonei bus taikoma juridinių asmenų atsakomybė, nustatyta Aplinkos apsaugos įstatyme“, – nurodė institucija.
„Sūduvos vandenys“ pateikė atsakymą
„Sūduvos vandenys“ bendrauti su portalu nebuvo linkę. Įmonės buvo prašyta pakomentuoti, kaip nutiko, kad atliekos atsidūrė ne ten, kur turėjo ir kokių veiksmų buvo imtasi, kad panašios istorijos nebepasikartotų.
Įmonės administratorė Aušra Navickienė atsakė trumpai: „Situacija minima Jūsų el. laiške įvyko prieš 6 – 7 metus. Atsakingi asmenys įmonėje nebedirba.“
Po papildomos užklausos A. Navickienė dar kartą pakartojo, kad nusižengimą padarę asmenys įmonėje nebedirba, o papildomų priemonių užtikrinti, kad panašios istorijos nepasikartotų nereikia.
„Yra sudarytos sutartys su atliekų surinkėjais ir tvarkytojais, esant poreikiui atliekos sutvarkomos pagal teisės aktus. Pažymėtina, kad atliktas tyrimas dar nėra pasibaigęs“, – nurodė ji.
Kas – gėda dėl aplinkos teršimo ar kompetencijos stoka – lėmė, kad įmonė taip ir nesugebėjo atsakyti į užduotus klausimus, tikėtina, taip ir liks paslaptis, tačiau faktas yra tas, jog „Sūduvos vandenys“ elgėsi neatsakingai ir dabar už tai turės atsakyti. Prisiminus „Grigeo“ ir panašias istorijas, kyla tik vienas klausimas – nejau įmonių vadovams nerūpi, kokioje Lietuvoje gyvens jų vaikai ir anūkai, jeigu šiandien jie, galvodami tik apie pinigus, teršia ir taip vis sunkiau kvėpuojančią Lietuvą? Ar tikrai tie keli eurai to verti?
