Gimstamumo rodikliai tarp paskiepytų moterų gerokai mažesni nei tarp nevakcinuotų, o oficialiai rizika iki šiol nepripažinta
Nuo 2021 metų vidurio Čekijoje fiksuojamas nuoseklus gimstamumo mažėjimas tarp 18–39 metų amžiaus moterų, kurios prieš pastojimą buvo paskiepytos nuo COVID-19. Naujame nacionaliniame tyrime pastebėta, kad šios grupės sėkmingų pastojimų dažnis, t. y. pastojimų, pasibaigusių gyvu gimimu, buvo maždaug 1,5 karto mažesnis nei tarp nevakcinuotų moterų[1].
Tyrimas apėmė beveik visą šalies vaisingo amžiaus moterų populiaciją, apie 1,3 mln. asmenų, ir buvo paremtas valstybės institucijų kaupiamais gimimų bei vakcinacijos duomenimis. Mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tokio masto duomenų bazės Europoje yra retenybė, todėl Čekijos atvejis suteikia unikalią galimybę vertinti realius vakcinacijos poveikius visuomenės mastu.
Pastebima, kad gimstamumo rodikliai tarp vakcinuotų moterų išliko žemesni nei galėtų būti tikėtasi pagal jų proporciją visoje populiacijoje. Pavyzdžiui, kai paskiepytų moterų dalis siekė 70 procentų, jų indėlis į visus sėkmingus pastojimus buvo žymiai mažesnis. Tuo metu nevakcinuotų moterų pastojimų skaičius nuo 2021 metų birželio reikšmingai šoktelėjo ir tokį lygį išlaikė dar pusmetį.
Mokslininkai įspėja: ryšys tarp vakcinacijos ir vaisingumo mažėjimo egzistuoja, bet neaišku, ar tai priežastinis ryšys
Tyrimo autoriai neskelbia kategoriškų išvadų, tačiau pripažįsta, kad toks aiškus skirtumas tarp grupių kelia pagrįstų klausimų. Nors kai kuriose ankstesnėse studijose, pavyzdžiui, JAV ar Kanadoje, nerasta reikšmingo vakcinacijos poveikio pastojimo tikimybei.
Šie tyrimai buvo mažesnio masto, rėmėsi savarankiškai pateikta informacija ir dažniausiai apėmė tik moteris, aktyviai planavusias nėštumą. Tuo tarpu Čekijos analizė apėmė visą populiaciją, tiek planavusias, tiek neplanuojančias pastoti moteris, ir remiasi oficialiais, administraciniais duomenimis[2].
Būtent tai leidžia tyrėjams teigti, kad sumažėjęs vaisingumo rodiklis tarp vakcinuotų moterų buvo sisteminis reiškinys, o ne tik individualių pasirinkimų pasekmė. Keliama versija, kad vaisingesnės moterys galėjo sąmoningai vengti vakcinacijos, tačiau tyrėjai tokią prielaidą vertina kritiškai.
Pasak jų, jei taip būtų, bendras gimstamumo lygis turėjo išlikti stabilus. Tačiau realybėje nuo 2021 iki 2023 metų bendras šalies vaisingumo rodiklis sumažėjo nuo 1,83 iki 1,45 gimimo tūkstančiui moterų, o tai rodo, kad problema buvo platesnė nei individualūs pasirinkimai.
Vaisingumo klausimas po pandemijos tampa nauja visuomenės sveikatos diskusijos ašimi
Šis tyrimas iškelia platesnį klausimą apie tai, kaip pandemijos metu naudotos medicininės priemonės galėjo turėti ilgalaikį poveikį ne tik fizinei, bet ir demografinei visuomenės būklei. Iki šiol COVID-19 vakcinų saugumas nėštumo metu buvo vertinamas kaip patikimas. Tačiau dažniausiai tai buvo susiję su nėštumo eiga, o ne su pastojimo tikimybe.
Šalia to, jau anksčiau pastebėti vakcinacijos poveikiai mėnesinių ciklui, menstruacijų skausmas, ciklo pokyčiai, kraujavimo intensyvumas, suteikia pagrindo manyti, kad imuninės sistemos aktyvacija gali turėti įtakos ir reprodukcinei funkcijai.
Kai kurie naujesni tyrimai nurodo, kad vakcina gali veikti kiaušidžių audinį, tačiau tokie duomenys dar nėra galutinai įvertinti. Čekijos pavyzdys rodo, kad net ir masinio vakcinavimo laikotarpiu būtina rinkti, saugoti ir analizuoti ilgalaikius duomenis apie galimą šalutinį poveikį.
Pasak tyrėjų, rezultatai nėra galutiniai, bet atveria duris tolesniems, tarptautiniams tyrimams apie žmogaus vaisingumo pokyčius po pandemijos ir vakcinacijos.
