Ar Lietuva liks prie laikrodžių sukiojimo, kai vis daugiau šalių jo atsisako dėl sveikatos
Diskusijos dėl sezoninio laiko kaitaliojimo įgauna pagreitį visame pasaulyje, ir vis dažniau svarstoma, ar Lietuvai ateityje pavyks išvengti šio du kartus per metus vykstančio laikrodžių sukiojimo. Europos Sąjunga jau kelerius metus diskutuoja dėl galimybės pereiti prie vieno visus metus galiojančio laiko, tačiau sprendimas stringa dėl nesutarimų, ar rinktis nuolatinį vasaros, ar nuolatinį žiemos laiką.
Lietuva, kaip ir kitos Europos Sąjungos šalys, dukart per metus, pavasarį ir rudenį, vis dar suka laikrodžius, pereidama tarp vasaros ir žiemos laiko. Ši praktika, įvesta siekiant taupyti energiją, sulaukia vis daugiau kritikos dėl neigiamo poveikio sveikatai[1].
Tyrimai rodo, kad laiko keitimas trikdo miego ritmą, didina stresą ir net kelia širdies ligų riziką. Dėl šių priežasčių vis daugiau šalių, įskaitant Suomiją ir Prancūziją, ragina atsisakyti sezoninio laiko keitimo. 2018 m. Europos Komisija pasiūlė panaikinti laikrodžių sukiojimą visoje ES, tačiau sprendimas stringa dėl nesutarimų, kokį laiką, vasaros ar žiemos, pasirinkti nuolatiniam naudojimui.
Lietuvoje taip pat vyko diskusijos, ir dauguma gyventojų palaiko idėją nustoti keisti laiką. 2021 m. buvo svarstoma galimybė pasirinkti nuolatinį vasaros laiką, kuris labiau atitinka Lietuvos geografinę laiko juostą. Vis dėlto, kol ES šalys nesusitars dėl bendro sprendimo, Lietuva greičiausiai tęs laikrodžių sukiojimą. Šiemet laiko keitimas numatytas sekmadienį, 2025 m. spalio 26 d. Trečią valandą nakties laikrodžius suksime valanda atgal – iš 3:00 į 2:00.
Naujas tyrimas: nuolatinis žiemos laikas galėtų sumažinti insultų ir nutukimo atvejų skaičių
JAV Stanfordo universiteto mokslininkų atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, rodo, kad nuolatinis žiemos (standartinis) laikas būtų naudingiausias visuomenės sveikatai. Tyrėjų modeliavimu, jei Jungtinės Valstijos atsisakytų sezoninio laiko kaitaliojimo, insulto atvejų sumažėtų apie 300 tūkstančių per metus, o nutukusių žmonių skaičius sumažėtų maždaug 2,6 milijono. Tai atitiktų apie 0,09 proc. mažesnį insulto ir 0,78 proc. mažesnį nutukimo paplitimą visoje šalyje[2].
Nors nuolatinis vasaros laikas taip pat turėtų teigiamą poveikį, jo mastas būtų apie trečdaliu mažesnis — maždaug 220 tūkstančių mažiau insultų ir 1,7 milijono mažiau nutukusių žmonių. Pasak vyresniojo tyrėjo, Stanfordo universiteto psichiatrijos ir elgsenos mokslų profesoriaus Jamie Zeitzerio, „žymiai geriau gyventi nuolat pagal vieną laiką, ar tai būtų žiemos ar vasaros, nei du kartus per metus keisti laiką, kaip daroma dabar“.
Tyrėjai aiškina, kad dažni perėjimai prie skirtingo laiko pažeidžia žmogaus cirkadinį ritmą — vidinį biologinį laikrodį, reguliuojantį miegą, medžiagų apykaitą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Žmogaus paros ritmas dažniausiai šiek tiek viršija 24 valandas, todėl šviesos kiekis rytais padeda jį paspartinti, o vakarinė šviesa — sulėtina. „Kuo daugiau šviesos gaunate netinkamu metu, tuo silpniau veikia jūsų vidinis laikrodis, o tai išbalansuoja imunitetą, energiją ir kitus organizmo procesus“, sakė J. Zeitzeris.
Daugiau šviesos rytais siejama su geresne sveikata
Tyrimas parodė, kad nuolatinis žiemos laikas, kai daugiau šviesos gaunama ryte, leistų sumažinti cirkadinę apkrovą, o tai teigiamai atsilieptų sveikatai visoje šalyje. Tokios išvados dera su Amerikos medicinos asociacijos, Amerikos miego medicinos akademijos ir Nacionalinio miego fondo pozicija, kad rytinė šviesa yra itin svarbi mūsų sveikatai.
Anksčiau atlikti tyrimai jau siejo pavasarinį perėjimą prie vasaros laiko su padidėjusiu širdies smūgių ir eismo įvykių skaičiumi, kai tuo tarpu rudens perėjimas tokių efektų nesukelia. Tyrimo bendraautorė, bioinžinerijos doktorantė Lara Weed pabrėžė, kad jų modeliai pirmą kartą pateikia konkrečius duomenis apie ilgalaikę vieno nuolatinio laiko naudą.
„Tikimės, kad politikai, svarstydami, kaip keisti laiką savo valstijose, įvertins ir mūsų pateiktą ligų paplitimo statistiką“, sakė ji. Mokslininkai pažymi, kad nors tyrimas buvo atliktas remiantis kompiuteriniais modeliais, duomenys aiškiai rodo — nuolatinis žiemos laikas būtų sveikiausias pasirinkimas. Anot jų, jokie teisės aktai negali prailginti žiemos dienų, tačiau tinkamas šviesos paskirstymas paros metu gali turėti didelės įtakos visuomenės sveikatai.
Jei Lietuva ateityje pasektų tokiu pavyzdžiu ir atsisakytų laikrodžių sukiojimo, sprendimas, kurį laiką pasirinkti visiems metams, galėtų būti priimamas atsižvelgiant ne tik į ekonominius, bet ir į visuomenės sveikatos argumentus: kaip rodo šis tyrimas, jie gali būti reikšmingi.
