Menininkai jaučiasi perdegę ir dirbantys per daug už pernelyg mažą atlygį
Ką reiškia būti menininku Lietuvoje? Naujas Lietuvos kultūros tarybos inicijuotas tyrimas „Menininkų kūrybinės ir ekonominės aplinkos vertinimas“ atskleidė sudėtingą kūrėjų situaciją – dauguma jų jaučiasi perdegę, dirba ilgiau nei vidutiniškai, o gaunamas atlygis esą dažnai neatitinka nei pastangų, nei talento. Tyrimas, kuriame dalyvavo net 1 633 menininkai, atskleidžia finansinius, psichologinius ir socialinius iššūkius, su kuriais susiduria Lietuvos kūrėjai.
Tyrimo duomenys rodo, kad net 40,4 proc. Lietuvos menininkų jaučiasi perdegę. Vidutinė jų darbo savaitė siekia 55 valandas, įskaitant ne tik kūrybinę veiklą, bet ir su ja susijusias ar visiškai nesusijusias užduotis.
Dauguma kūrėjų priversti derinti kelis pajamų šaltinius, tačiau net ir tai neužtikrina finansinio stabilumo. Ypatingai sudėtinga padėtis yra dailės ir etninės kultūros srityse – trečdalis šių sričių menininkų uždirba iki 500 eurų per mėnesį iš kūrybinės veiklos.
„Šis tyrimas – tai galimybė aiškiau brėžti mūsų šalies kultūros ateities kryptis. Kultūros politika privalo atspindėti realybę. Tai svarbu formuojant tikslesnę ir efektyvesnę kultūros politiką. Kaip kultūros ministras, laikausi nuostatos, kad menininkų darbas turi būti vertinamas, o kūrybinė veikla – tvari ir oriai apmokama. Turime susitelkti ir ieškoti naujų instrumentų, stiprinti dialogą su savivaldybėmis, menininkų organizacijomis ir plačiąja visuomene“, – tyrimo pristatyme teigė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Platus tyrimas padėjo atskleisti detalią kūrėjų situaciją
Tyrimas, kurį atliko dr. Rusnė Kregždaitė, dr. Kristina Mažeikaitė ir Karolina Šulskutė, apima itin platų klausimų spektrą:
„Šis tyrimas yra labai platus, vien klausimyne yra apie 50 klausimų, dauguma jų turi papildomas kategorijas. Jų analize siekiama atspindėti kuo daugiau menininkų būklės dedamųjų, susijusių su finansiniu atlygiu, dėmesiu kūrėjui, jo kūrybinėmis sąlygomis ir kitais aspektais. Tyrimo ataskaita tampa savotiška duomenų baze, kurioje kiekvieną klausimą galima analizuoti įvairiais pjūviais, pavyzdžiui, atskleisti atskirų sričių ar amžiaus grupių menininkų padėtį“, – pabrėžė dr. R. Kregždaitė.
Tyrime nagrinėjamos menininkų pajamos, užimtumas, darbo struktūra ir palyginimai su 2020 m. rezultatais. Jo tikslas – įvertinti, ar pastarųjų metų kultūros politikos sprendimai ir finansavimo pokyčiai realiai pagerino kūrėjų situaciją. Deja, rezultatai rodo, kad daugeliui menininkų finansinis stabilumas ir psichologinė gerovė išlieka opiomis problemomis.
Beveik kas antras menininkas konkurse gavo stipendiją, bet sumos per mažos
Lietuvos kultūros taryba esą deda pastangas gerindama menininkų padėtį.
„2023 m. organizacijos skyrė beveik 7 mln. eurų kūrėjų atlygiams, o dar beveik 2 mln. buvo paskirstyti stipendijų priemonėse. Visa tai sudarė 40 proc. tarybos biudžeto. Ar ši proporcija galėtų slinktis kūrėjų naudai? Apskritai, nuolat susiduriame su tuo pačiu vertybiniu klausimu, kai turime rasti konsensusą – skirti didelės vertės stipendijas, bet mažam kūrėjų kiekiui ar atvirkščiai. 2025 m. taryba individualių stipendijų konkurse finansavo beveik kas antrą paraišką pateikusį menininką, bet ar sumos pakankamos?“ – svarstė Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė Asta Pakarklytė.
Diskusijų metu pabrėžta, kad būtina ieškoti naujų finansavimo modelių ir didinti savivaldybių įsitraukimą. Naujoji Lietuvos kultūros tarybos pirmininkė dr. Kristina Mažeikaitė sakė:
„Galvodami, kaip keisti menininkų situaciją, turime žiūrėti kompleksiškai ir ieškoti sprendimų, prie kurių galėtų prisidėti visi. Lietuvos kultūros taryba negali būti vienintelis finansavimo šaltinis menininkams, todėl labai reikalingas ir aktyvesnis savivaldybių įsitraukimas, stiprinant investicijas į kūrėjus. Taip pat svarbu, kad būtų parengti ir viešai skelbiami rekomenduojami atlygiai už menininkų darbą.“
Parengta pagal Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos informaciją.
