Auditai Turto banko veikloje atskleidė milijonines spragas
Penktadienį Seimas pritarė sprendimui, kad jau nuo ateinančių metų valstybės valdomas Turto bankas taptų akcine bendrove. Nepaisant to, kad metus pradėjo ambicingais tikslais, Turto bankas jau buvo atsidūręs Valstybės kontrolės akiratyje dėl „kolekcionuojamų“ tuščių pastatų, neapskaitomų miško kelių ir kitų dalykų, kurie, privatizavus įmonę, taip ir nugrims užmarštin.
Balandžio 25 d. atliktas auditas parodė, kad Turto bankas susiduria su rimtomis problemomis. Nors tikslas – naudoti tik tiek turto, kiek būtina valstybės funkcijoms – daug sprendimų priimama be aiškių kriterijų, todėl sunku įvertinti jų racionalumą. Administracinės paskirties pastatų plotas sumažėjo 12,1 %, tačiau 15 % pastatų vis dar lieka tušti, kas kasmet kainuoja milijonus eurų.
Komercinio turto valdymas taip pat stringa: nuomos pajamos 2023 m. sumažėjo 17 %, o efektyvinimo planai iki šiol liko tik popieriuje. Daugiau kaip 60 % valstybės institucijų užima didesnius plotus, nei numatyta normatyvuose, o energijos suvartojimo duomenys pateikiami eurais, todėl tikras efektyvumas neįvertinamas.
Pastatų atnaujinimo projektai dažnai vėlavo, o biudžetai išaugo nuo 29 iki 65 mln. eurų dėl prasto planavimo, papildomų darbų ir nekokybiško projektavimo.
Turto bankas 2024 m.: pajamos augo, prasidėjo ambicingi projektai
Tuo tarpu šių metų kovą pristatydamas 2024-aisiais pasiektus rezultatus, Turto banko vadovas Gintaras Makšimas pabrėžė, kad, nors pradžia buvo sudėtinga, didžiausius iššūkius įveikti pavyko. Įmonė pernai pasiekė 42,9 mln. eurų pajamų – 25 proc. daugiau nei 2023 m. – ir 13,8 mln. eurų pelną (EBITDA)[1].
Didžiausi pajamų šaltiniai buvo valstybei nereikalingo turto pardavimai ir centralizuota nuoma. Per metus įgyvendinta daugiau nei 50 atnaujinimo ir remonto projektų, atnaujintas 33 tūkst. kv. m. administracinio ploto, taip pat tęsiami energinio efektyvumo projektai ir saulės elektrinių montavimas.
Skelbta, kad Turto bankas toliau ėmėsi didinti ir valdomo nekilnojamojo turto efektyvumą: 61 proc. turto yra geros ar labai geros būklės, bendras plotas, tenkantis vienam darbuotojui, mažinamas, o nuo 2020 m. įgyvendinti 11 energinio efektyvumo projektų visoje Lietuvoje.
2024 m. sėkmingiausi aukcionai įvyko Vilniuje, Kaune ir Prienų rajone, kuriuose objektų pardavimo kainos viršijo pradinę vertę, taip pat įgyvendinta nemažai projektų, gerinančių administracinio turto energinį efektyvumą ir darbo sąlygas.
Turto bankas siekia atnaujinti 73 tūkst. kv. m patalpų Goštauto gatvėje
Ketvirtadienį taip pat buvo pranešta apie tai, kad Turto bankas sieks Vyriausybės pritarimo antrajam A. Goštauto gatvės kvartalo vystymo etapui, kuriame planuojama nugriauti senus pastatus ir pastatyti naujus. Pirmojo etapo statyboms tikimasi gauti leidimą iki metų pabaigos, rangovas jau atrinktas, o Valstybinė mokesčių inspekcija galėtų įsikurti kvartale 2027 metais[2].
Projektas laikomas atsiperkamu, o poreikis modernioms valstybės patalpoms išlieka didelis.
Tačiau tolimesnis projekto vystymas priklauso nuo Vyriausybės sprendimo, nes sprendimo dėl antrojo etapo iki šiol nėra. Ankstesni planai numatė kvartale atnaujinti apie 73 tūkst. kv. m patalpų, kuriose galėtų dirbti apie 4 tūkst. darbuotojų, įskaitant keletą ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų. Dalis ankstesnių vadovų ir premjerė jau yra svarstę galimybę projektą atsisakyti arba parduoti privačiam statytojui.
