Turto bankas taps akcine bendrove, išplės funkcijas ir imsis naujų projektų
Seimas pritarė sprendimui Turto banką nuo kitų metų paversti akcine bendrove. Tai reiškia platesnį galimų veiklų spektrą: įstaiga galės teikti komercines paslaugas, dalyvauti civilinės ir karinės infrastruktūros plėtroje, prisidėti prie strateginių ligoninių pritaikymo krizėms ir toliau vykdyti ES lėšų išieškojimą, kol tam pasiruoš Valstybinė mokesčių inspekcija. Pokyčius palaikė 78 Seimo nariai, 13 balsavo prieš, dar penki susilaikė[1].
Tikimasi, kad naujas teisinis statusas leis efektyviau valdyti valstybės nekilnojamąjį turtą ir sumažins jo išlaikymo kaštus. Turto bankas valdo daugiau kaip 700 tūkst. kvadratinių metrų valstybės turto, todėl sprendimas tiesiogiai paliečia ministerijų, universitetų ir kitų institucijų naudojamas patalpas. Atitinkamai didėja ir atsakomybė už skaidrų bei profesionalų valdymą. Vyriausybė teigia, kad pertvarka leis taikyti vieningus valstybės įmonių valdymo principus ir pagerins ilgalaikį planavimą.
Diskusijos metu akcentuota ir tai, kad įmonei suteikiamos platesnės galios infrastruktūros srityje reikalauja tvirtų saugiklių. Kadangi naujoji struktūra susies turtą, finansinius srautus ir viešojo sektoriaus projektus, svarbu užtikrinti, kad sprendimų priėmimas būtų aiškiai atribotas nuo politinių įtakų ir komercinių interesų.
Kritikai įspėja dėl privatizavimo rizikos ir „Ignitis“ precedento
Prieš pataisas pasisakęs valdančiųjų lyderis Remigijus Žemaitaitis teigė, kad Turto bankui tapus akcine bendrove, privatūs asmenys galėtų gauti teisę valdyti kitoms valstybės įstaigoms nuomojamus objektus. Dėl to jis ragino atskirti valstybės institucijų naudojamą turtą.
„Jei taip atsitiktų, kad valstybė nusprendžia Turto banką privatizuoti, tai valstybės strateginių įmonių turtas visas atitenka privatininkams – universitetai, ministerijos, (…) valstybinių institucijų turtas tada turi būti atskiras, o Turto bankas kaip akcinė bendrovė užsiimti ūkine komercine veikla“, – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Diskusijose dėl pertvarkos prieš nusiteikę seimūnai priminė skaudžias ankstesnių valstybės įmonių reformų pasekmes. Tomas Domarkas (NAF) teigė, kad Turto banko pavertimas akcine bendrove padidina tikimybę, jog dalis įmonės akcijų ateityje atsidurs privačiose rankose: „Mes turime puikų pavyzdį, kaip įvyko su ‘Igničiu’. Tai yra kita valstybinė įmonė, kuri valdo visą valstybės turtą. Tam, kad išvengtume šito dalyko ir nepakartotume klaidos, manau, pirmas dalykas, dėl to tikrai nereikia balsuoti už.“
T. Domarkas argumentavo, kad blogai funkcionuojančios įmonės problemos nėra priežastis keisti jos teisinį statusą. Jo teigimu, jei trūksta kompetencijų, turėtų būti keičiamas personalas: „Jeigu įmonėje dirbantys darbuotojai šiandien nesugeba susitvarkyti su paprastais buhalteriniais dokumentais, tai gal užtenka pakeisti tam tikrus darbuotojus?“
Panašiai pasisakė ir Valius Ąžuolas (LVŽS–KŠSF), kuris įžvelgė riziką, kad sumažinus apsaugas akcinės bendrovės lygmenyje, bus lengviau atverti kelią privatizavimui:
„Tikslas labai paprastas – švaistyti valstybės turtą. Gal kasnors nori pasišildyti prie tokio valstybės turto švaistymo. Tai kaip ‘Ignitis’ buvo parduotas, taip ir šią įmonę bus galima parduoti Vyriausybės nutarimu, nes ji papuola į daug mažesnę apsaugą. Kai tampa taip, jos apsaugos sumažėja, tada yra galimybė kaip ir ‘Ignitį’ parduoti iki 30 %.“
Jis Seime sakė, kad tokia struktūra sukuria terpę „tarybų, valdybų ir visokiausių veikėjų krūvoms“, o balsavimas parodys, „kas nori pasišildyti prie valstybės turto švaistymo“.
Tuo metu socialdemokratė Roma Janušonienė pabrėžė, kad bet kokį Turto banko akcijų pardavimą privatiems asmenims vis vien turės patvirtinti Seimas. Ji rėmėsi ir Valstybės kontrolės rekomendacijomis, kad aiškesnis teisinis statusas ir bendrovės forma leistų geriau sutvarkyti turto valdymo sistemą.
Reformą remiantys politikai akcentuoja profesionalų valdymą ir mažesnį politinį kišimąsi
Reformos šalininkai pabrėžė, kad pertvarka padės apsaugoti įmonę nuo tiesioginio politinio spaudimo ir leis vykdyti veiklą pagal skaidrus, įmonėms taikomus principus.
Simonas Gentvilas (LSF) ragino matyti platesnį kontekstą ir negrįžti prie modelių, kuriuose ministrai tiesiogiai valdo įmonių vadovus: „Gerbiami socdemai, žiūrėkite į opoziciją – mes jums padėsime su šituo projektu, nes šitas projektas yra modernios valstybės elementas.“
Jis argumentavo, kad valstybės įmonės efektyviau dirba būdamos uždarosios akcinės bendrovės, nes tai užtikrina aiškesnį atskaitingumą ir atsparumą politiniam spaudimui.
Gentvilas taip pat priminė pastarųjų metų atvejus, kai ministerijos tiesiogiai intervencijomis keitė valdybas ir vadovus. Jo teigimu, tokios situacijos rodo, kad dabartinė valstybinės įmonės forma neužtikrina stabilaus ir depolitizuoto valdymo, o pertvarka yra būtinas žingsnis siekiant skaidresnės sistemos.
Seimas taip pat pritarė R. Janušonienės bei konservatoriaus Jurgio Razmos pasiūlymui pavesti Turto bankui laikinai toliau vykdyti neteisėtai panaudotos ES paramos išieškojimą, kol tam pasiruoš Valstybinė mokesčių inspekcija. Seimo posėdžio metu R. Janušonienė aiškino, kad „Turto bankas vykdys Europos Sąjungos lėšų išieškojimą tol, kol Valstybinė mokesčių inspekcija pasiruoš ir bus paruošti kiti poįstatyminiai aktai“. Tai reiškia, kad naujoje struktūroje Turto bankas taps dar daugiau jautrių finansinių ir infrastruktūros srautų valdytoju.
