JAV valstybės sekretorius viešnagę Artimuosiuose Rytuose baigė įtemptu susitikimu Turkijoje
Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas Ankaroje susitiko su Turkijos užsienio reikalų ministru Hakanu Fidanu.
Tai buvo pirmasis A. Blinkeno vizitas į Turkiją nuo Izraelio Gazos Ruože pradėto karo po spalio 7 d. „Hamas“ surengtų išpuolių.
Tačiau susitikimas nestokojo įtampos. Turkijai kaltinant Izraelį tarptautinės teisės normų pažeidimais Gazoje bei atvirai stojant palestiniečių civilių pusėn, pats Turkijos vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas iškalbingai atsisakė susitikti su aukšto rango JAV diplomatu ir išvyko į Turkijos šiaurės rytus.
O panašių nemalonių situacijų šio A. Blinkeno vizito Artimuosiuose Rytuose metu ir taip nestigo. Sekmadienį jis užsuko iš anksto nepranešto vizito į Vakarų Krantą, kur susitiko su palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu. Šeštadienį jis viešėjo Jordanijoje, o penktadienį dar lankėsi Izraelyje.
Tačiau susitikdamas su arabų valstybių lyderiais, A. Blinkenas sulaukė daugybės raginimų siekti neatidėliotinų paliaubų Gazoje ir kritikos dėl to, kad JAV tarsi skatina Gazoje vykdomą palestiniečių genocidą.
Pats Izraelis teigia, kad galėtų sutikti su humanitarine pauze ir leisti pasiųsti papildomų pagalbos siuntų, jei „Hamas“ paleis įkaitus. Nors A. Blinkenas ir JAV palaiko šią Izraelio poziciją, drauge mėgina išlaikyti taiką tarp kitų regiono valstybių, net pareiškė, kad vienintelis būdas užtikrinti Izraelio saugumą yra įkurti Palestinos valstybę. Tačiau įtampos regione tai kol kas nemalšina.
Turkija griežtai kritikuoja Izraelį, reikalauja nutraukti Gazos Ruožo apgultį
O diskusijose dėl situacijos Gazos Ruože Turkija laikosi itin griežtos pozicijos ir šio konflikto fone atvirai palaiko palestiniečius, vengia laikyti „Hamas“ teroristine organizacija.
Prieš kelias savaites Turkijos prezidentas pareiškė, kad palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ yra ne teroristinė organizacija, o išlaisvinimo grupė, kovojanti už palestiniečių žemių išlaisvinimą ir žmonių apsaugą.
„Hamas“ nėra teroristinė organizacija, tai – išlaisvinimo grupė, tai modžahedai, kovojantys už savo žemių ir žmonių apsaugą“, – sakė jis.
Tą patį jis pakartojo ir vėliau surengtame masiniame mitinge, kuriame 1,5 mln. turkų, šalies politikos, verslo bei pramogų pasaulio atstovų, protestavo prieš Izraelio veiksmus Gazos Ruože.
Netrukus po to, Izraelis pareiškė, kad atšaukia savo diplomatinį personalą iš Turkijos. Po to, R. T. Erdoganas pats nutraukė ryšius su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir analogiškai atšaukė Ankaros ambasadorių Izraelyje.
O prieš A. Blinkeno vizitą į Turkiją, sekmadienį R. T. Erdoganas pareiškė, kad „Turkijos, kaip nepriklausomos Palestinos valstybės rėmėjos, pareiga yra nedelsiant sustabdyti smurtą“. Jis taip pat sakė, kad Ankara „užkulisiuose dirba“ su regiono sąjungininkėmis dėl nenutrūkstamo humanitarinės pagalbos srauto į Gazos Ruožą.
Anskčiau Turkijos lyderis kaltino Vakarus dvigubais standartais ir moralinio autoriteto praradimu, teigė, kad „tie, kurie lieja krokodilo ašaras dėl civilių, žuvusių Ukrainos ir Rusijos kare, dabar tylėdami stebi tūkstančių nekaltų vaikų žudymą Gazos Ruože“.
Atsižvelgiant į tai, negalima stebėtis, kad R. T. Erdoganas praleido galimybę asmeniškai susitikti su A. Blinkenu. O šis susitikimas nepraėjo taip sklandžiai kaip manyta.
Kaip teigia Dohos aukštųjų studijų instituto viešosios politikos profesorius Tameris Qarmootas, pagrindinė A. Blinkeno misija buvo laimėti Izraeliui daugiau laiko, o turkai tai žino, todėl JAV diplomatas buvo priimtas itin šaltai[1].
Graikijos portalas „In.gr“ skelbia, kad A. Blinkeno ir H. Fidano susitikimas baigėsi be bendro pareiškimo, kas būtų įprastas tokio rango diplomatų susitikimo rezultatas, o „France 24“ net atvirai praneša, kad tarp Vašingtono ir Ankaros pozicijų dėl konflikto yra didelių skirtumų, kuriuos tikriausiai bus sunku išspręsti. Britų dienraštis „The Guardian“ taip pat skelbia, kad JAV valstybės sekretorius A. Blinkenas Turkijoje nebuvo šiltai sutiktas“.
Šio susitikimo rezultatus galiausiai viešai aptarė ir pats A. Blinkenas.
„Aptarėme pastangas gerokai išplėsti humanitarinę pagalbą žmonėms, kuriems jos reikia, ir pastangas užkirsti kelią konflikto išplitimui į kitas regiono dalis, taip pat tai, ką galime padaryti, kad sudarytume sąlygas ilgalaikei, tvariai ir tvirtai taikai izraeliečiams ir palestiniečiams. Labai aktyviai dirbame, kad Gazos Ruože būtų suteikta daugiau humanitarinės pagalbos. Ir turime labai konkrečių būdų, kaip tai padaryti. Ir manau, kad artimiausiomis dienomis pamatysime, kad pagalba gali gerokai išsiplėsti“, – vėliau, prieš išskrisdamas iš Ankaros, oro uoste žurnalistams sakė A. Blinkenas[2].
Tiesa, „Al Jazeera“ žurnalistas Resulas Serdaras vis dėlto teigia, kad A. Blinkenas ir H. Fidanas iš tiesų sutarė dėl bent kelių dalykų.
„JAV pusė bandė įtikinti Turkijos pareigūnus daryti didesnį spaudimą „Hamas“ ir priversti ją paleisti belaisvius, tačiau Turkijos pozicija šiuo klausimu buvo labai aiški. Jie teigė, kad belaisvių paleidimas turėtų būti abipusis, kai „Hamas“ paleidžia belaisvius, o Izraelis paleidžia palestiniečių belaisvius. Turkija taip pat prašė besąlygiškai nutraukti ugnį ir sakė, kad turėtų būti sukurtas tarptautinis ugnies nutraukimo stebėjimo mechanizmas, kurio garantas būtų Ankara, tačiau iš A. Blinkeno nieko nebuvo girdima apie paliaubas. Jis vartojo frazę „humanitarinė pauzė“, o Turkijos pusė pasakė, kad to nepakanka“, – teigia Ankaroje dirbantis žurnalistas.
O su griežta Turkijos valdžios pozicija Izraelio atžvilgiu, regis, sutinka ir vietos visuomenė. Likus kelioms valandoms iki A. Blinkeno atvykimo šimtai demonstrantų susirinko prie oro pajėgų bazės, kurioje pietryčių Turkijoje dislokuoti JAV kariai. Pranešama, kad policija protestus išvaikė ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis.
Turkijos ir JAV santykiai pašlijo ne tik dėl Izraelio
A. Blinkeno ir užsienio reikalų ministro H. Fidano derybos už uždarų durų net ir be Izraelio karo su „Hamas“ būtų buvusios kupinos problemų. Vašingtonas nekantrauja, kad NATO narės Turkijos parlamentas pagaliau ratifikuotų įstrigusį Švedijos siekį prisijungti prie JAV vadovaujamo gynybos Aljanso. Jungtinės Valstijos taip pat sugriežtino sankcijas Turkijos asmenims ir įmonėms, kurios, kaip manoma, padeda Rusijai išvengti sankcijų ir importuoti prekes, skirtas karui su Ukraina.
Savo ruožtu Ankara nepatenkinta, kad Kongresas vis nepatvirtina JAV prezidento remiamo susitarimo dėl Turkijos oro pajėgų modernizavimo dešimtimis JAV naikintuvų F-16.
Be to, Turkija jau seniai abejoja dėl JAV paramos kurdų pajėgoms Sirijoje, kovojusioms su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“, bet Ankaros laikomoms uždraustos Kurdistano darbininkų partijos (PKK) kovotojų atšaka.
