Turkijos vadovas teigia, kad „Hamas“ yra išlaisvinimo, ne teroristų grupė
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad palestiniečių kovotojų grupuotė „Hamas“ yra ne teroristinė organizacija, o išlaisvinimo grupė, kovojanti už palestiniečių žemių išlaisvinimą ir žmonių apsaugą[1].
„Hamas“ nėra teroristinė organizacija, tai – išlaisvinimo grupė, tai modžahedai, kovojantys už savo žemių ir žmonių apsaugą“, – sakė jis.
Kalbėdamas savo valdančiosios AK partijos įstatymų leidėjams, R. T. Erdoganas paragino nedelsiant nutraukti ugnį tarp Izraelio bei „Hamas“ pajėgų ir sakė, kad musulmonų šalys turi veikti kartu, kad užtikrintų ilgalaikę taiką regione.
Po tragiškų įvykių spalio 7 d., kai „Hamas“ kariai įsiveržė į Izraelį, nužudė daugiau nei tūkstantį žmonių, daugiausiai civilių, Turkija oficiailiai pasmerkė „Hamas“ atakas.
Tačiau kartu, Ankara paragino Izraelį reaguoti santūriai. Pastarosiomis dienomis Turkija kritikavo Izraelio valdžios sprendimą bombarduoti Gazos Ruožo teritorijas, siūlė tarpininkauti konflikte.
Dabar R. T. Erdoganas kaltina Izraelį, kad šis pasinaudojo gerais Turkijos ketinimais, dėl įvykių Gazoje jis atšaukė savo jau suplanuotą kelionę į Tel Avivą.
R. T. Erdoganas taip pat negaili kritikos Vakarams, kurių valstybės išreiškė nekvestionuojamą paramą Izraelio atsakomiesiems veiksmams prieš „Hamas“ ir uždegė žalią šviesą oro atakoms Gazoje. Turkijos vadovas teigia, kad „Vakarų ašaros, liejamos už Izraelį, yra apgaulės apraiška“.
Kalbėdamas apie tarptautinės bendruomenės reakciją, Turkijos vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad jį nuliūdino ir Jungtinių Tautų (JT) nesugebėjimas susitarti dėl rezoliucijos dėl Izraelio vykdomų Gazos bombardavimų, ir teigė, kad Saugumo Tarybą reikia reformuoti taip, kad ji būtų labiau įtraukianti.
Jis taip pat paragino „neregioninius veikėjus nustoti pilti alyvos į ugnį remiant Izraelio atakas“ ir paragino pasaulio galybes daryti spaudimą Izraeliui, kad šis nutrauktų Gazos Ruožo atakas, ir užtikrinti, kad Rafos pasienio vartai liktų atviri humanitarinei pagalbai[2].
Vakarų reakciją Izraelio klausimu aštriai kritikuoja ir Kataras bei kitos arabų šalys
Savo ruožtu tiek Turkijos, tiek ir Kataro užsienio reikalų ministrai trečiadienį taip pat apkaltino tarptautinę bendruomenę besilaikant dvigubų standartų, reaguojant į Gazos Ruože eskaluojamą Izraelio ir „Hamas“ konfliktą.
Kataro ministras pirmininkas Mohammed bin Abdulrahman Al-Thani sakė, kad „dar kartą patvirtina, kad jo šalis visiškai nesutinka reaguoti į krizę taikant dvigubus standartus, kai kalbama apie žmogaus gyvybę“[3].
„Negalima smerkti civilių žudymo viename kontekste ir pateisinti jį kitame“, – pareiškė jis.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas pridėjo, kad kai kurių Amerikos ir Šiaurės Europos šalių nesugebėjimas pasmerkti bei užkirsti kelią Gazos Ruožo naikinimui, yra labai rimtas dvigubų standartų taikymas.
Turkijos bei Kataro pareigūnai pabrėžė, kad Doha ir Ankara toliau koordinuos veiksmus tarpusavyje ir su regioniniais partneriais, siekdamos deeskaluoti konfliktą, o Kataro premjeras atrėmė jo šaliai skiriamą kritiką, dėl paramos palestiniečiams, sakydamas, kad tokie komentarai kenkia esamoms pastangoms, kelia pavojų žmonių gyvybėms ir negali būti suprantami kitaip nei politinis šantažas.
O Malaizijos ministras pirmininkas Anwaras Ibrahimas, sostinėje Kvala Lumpūre vakar prisijungė prie maždaug 16 000 Palestinos rėmėjų protesto, kad pasmerktų „barbariškus“ Izraelio veiksmus Gazos Ruože ir Vakarų poziciją šiuo klausimu.
„Leisti skersti žmones, žudyti kūdikius, bombarduoti ligonines ir naikinti mokyklas, visa tai tam tikros beprotybės lygis. Tai barbariškumo viršūnė šiame pasaulyje“, – besikreipdamas į protestuotojų minią sakė A. Ibrahimas[4].
Dar praėjusią savaitę A. Ibrahimas teigė nepasiduosiantis Vakarų spaudimui pasmerkti „Hamas“. To jis ir nepadarė, o anksčiau šį mėnesį jis kalbėjosi su „Hamas“ lyderiu Ismailu Haniyeh, paragino nedelsiant nutraukti ugnį bei sukurti humanitarinį koridorių.
Malaizija jau seniai aktyviai remia palestiniečių reikalą ir ragina siekti dviejų valstybių sprendimo Izraelio ir palestiniečių konflikte. Ji nepalaiko diplomatinių santykių su Izraeliu.
Jordanijos karalienė Rania taip pat viešai sukritikavo Vakarų reakciją į šį konfliktą. Išskirtiniame interviu kanalui CNN karalienė Rania apkaltino Vakarų lyderius akivaizdžiais dvigubais standartais dėl to, nes jie nepasmerkė civilių gyventojų žūties per Izraelio bombardavimą Gazos Ruože.
„Žmonės visuose Artimuosiuose Rytuose, taip pat ir Jordanijoje, yra tiesiog sukrėsti ir nusivylę pasaulio reakcija į šią vykstančią katastrofą. Per pastarąsias porą savaičių matėme, kad pasaulis taiko akivaizdžius dvigubus standartus. Kai įvyko spalio 7 d., pasaulis iš karto ir nedviprasmiškai palaikė Izraelį ir jo teisę gintis bei pasmerkė įvykdytą išpuolį, tačiau tai, ką matome per pastarąsias porą savaičių, pasaulyje vyrauja tyla“, – pareiškė Jordanijos karalienė[5].
Jos teigimu, pirmas kartas šiuolaikinėje istorijoje, kai taip kenčia žmonės, o pasaulis net neragina nutraukti ugnį, skatina tokias žmonių kančias ir taip tampa nusikaltimų bendrininku.
„Ar mums sakoma, kad neteisinga išžudyti šeimą, visą šeimą, grasinant ginklu, bet galima juos mirtinai apšaudyti? Noriu pasakyti, kad čia yra akivaizdūs dvigubi standartai. Tai tiesiog šokiruoja arabų pasaulį“, – pabrėžė Jordanijos karalienė.
Karalienė taip pat pabrėžė, kad šis kruvinas konfliktas Artimuosiuose Rytuose tikrai neprasidėjo tik spalio 7 d., kai „Hamas“ užpuolė Izraelį, o veikia tęsiasi ištisus dešimtmečius.
„Dauguma naujienų kanalų šią istoriją nušviečia pavadinimu „Izraelis kariauja“. Tačiau daugeliui palestiniečių, esančių kitoje sienos pusėje, kitoje spygliuotos vielos pusėje, karas niekada nesibaigė. Tai 75 metų senumo istorija, palestiniečių tautą pribloškianti mirties ir perkėlimo istorija. Tai istorija apie okupaciją pagal apartheido režimą, kai okupuojamos žemės, griaunami namai, konfiskuojamas turtas, tęsiasi kariniai įsiveržimai, naktiniai reidai“, – pastebi karalienė Rania.
Vakarų valstybės vieningai palaiko Izraelį, tačiau nesutarimai dėl reakcijos į situaciją Gazoje auga
JAV toliau laikosi tvirtos pozicijos ir nekeičia savo nuomonės dėl situacijos Artimuosiuose Rytuose, toliau žadant tęsti visišką paramą Izraeliui ir jo veiksmams Gazoje.
Pirmadienį Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai susitiko Liuksemburge, kur turėjo aptarti Izraelio–„Hamas“ karo bei palestiniečių situacijos Gazoje klausimus.
Po susitikimo ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellas sakė, kad Bendrija remia JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso raginimą padaryti pertrauką konflikte, kad palestiniečių civilius gyventojus apgultame Gazos Ruože pasiektų daugiau humanitarinės pagalbos.
Jis taip pat teigė, kad dėl šio susitarimo ES šalių-narių tarpe pasiektas „esminis susitarimas“, tačiau su žiniasklaida bendravę diplomatai teigė, kad diskusijos vis dar yra įtemptos[6].
Diplomatai teigė, kad buvo sutarta dėl būtinybės padidinti humanitarinę pagalbą, nes buvo išreikštas visuotinis nerimas dėl palestiniečių civilių likimo, tačiau ES šalys dar nesusitarė, kaip geriausiai padidinti pagalbos srautą, o kai kurios iš jų nerimauja, kad pertrauka gali apriboti Izraelio teisę gintis.
Tarp ES šalių-narių, Prancūzija pritarė raginimui nutraukti ugnį, Ispanija, Nyderlandai, Airija, Slovėnija ir Liuksemburgas taip pat viešai parėmė šią idėją, tačiau Vokietija to nepadarė. Kai kurie ES narių užsienio reikalų ministrai, pavyzdžiui, Austrijos ministras Alexanderis Schallenbergas ir Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipa, suabejojo šio pasiūlymo perspektyvumu, kiti vengė užimti viešą poziciją.
Nuomonių skirtumai iš esmės atspindėjo ilgalaikius ES skirtumus dėl Izraelio ir Palestinos konflikto: tie, kurie laikomi palankiau nusiteikusiais palestiniečių atžvilgiu, siekė pauzės, o ištikimi Izraelio sąjungininkai buvo nusiteikę priešiškai, ragino Izraelį tęsti Gazos Ruožo apgultį, susiejant tai su Izraelio galimybe gintis.
Auga Trečiojo pasaulinio karo grėsmė
O įtampai Artimuosiuose Rytuose augant, vis dažniau kalbama apie Trečiąjį pasaulinį karą. Iš tiesų, apie pasaulinio konflikto grėsmę neseniai prakalbo net žinomas verslininkas, milijardierius Elonas Muskas.
Jis teigia, kad „Jungtinės Valstijos tiesiog lunatikuoja į pasaulinį konfliktą, o Izraelio ir „Hamas“ konfliktas, ir Rusijos invazija į Ukrainą yra svarbiausi židiniai“. Jis taip pat pabrėžė, kad Jungtinėms Valstijoms reikia atlikti „pagrindinį vaidmenį palaikant taiką pasaulyje“[7].
O baimę dėl Trečiojo pasaulinio karo skatina ir Kinijos veiksmai. Pekinas neseniai paskelbė, kad dėl įvykių Artimuosiuose Rytuose į šį regioną siunčia šešis karo laivus.
Kinija dislokavo savo pajėgas iš karto po to, kai JAV pasiuntė galingą savo laivų arsenalą į Artimuosius Rytus. Į JAV karines bazes regione buvo išsiųsta dar daugiau lėktuvų bei naikintuvų, o toks padidėjęs karinis judėjimas Artimuosiuose Rytuose atspindi visuotinį susirūpinimą, kad auganti įtampa Izraelyje, gali peraugti į visuotinį karą[8].
