Keleiviai persėdo į traukinius, autobusų srautai smuko dešimtadaliais
Vyriausybei nuo balandžio iki birželio pritaikius 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, autobusų vežėjai pradėjo fiksuoti ryškų keleivių mažėjimą. Tolimojo susisiekimo bendrovės teigia, kad dalis žmonių dėl gerokai pigesnių kelionių pasirinko geležinkelius.
Bendrovės „Kautra“ vadovas Linas Skardžiukas sako, kad maršrute Kaunas–Vilnius keleivių sumažėjo maždaug 26–30 proc. Marijampolės kryptimi kritimas siekia apie 20 proc., o šiaurės Lietuvos maršrutuose – apie dešimtadalį. Panaši situacija ir bendrovėje TOKS. Įmonės duomenimis, vien maršrute Vilnius–Kaunas balandį keleivių sumažėjo 31 proc.[1]
Vežėjų teigimu, problema kyla dėl nevienodų konkurencijos sąlygų. Traukinių bilietams taikoma valstybės subsidija, o privatūs autobusų vežėjai jokios papildomos paramos negauna. Anot jų, toks sprendimas iš esmės pakeitė keleivių pasirinkimus ir destabilizavo rinką.
Degalų kainų šuolis dar labiau apsunkino situaciją
Autobusų bendrovės pabrėžia, kad sudėtingą situaciją dar labiau paaštrino sparčiai brangęs dyzelinas. Vežėjų skaičiavimu, degalai sudaro apie 35 proc. visų veiklos sąnaudų, todėl kuro kainų augimas tiesiogiai paveikė bilietų savikainą.
TOKS atstovai teigia, kad dyzelino kainos pakilo maždaug 30 proc., todėl bendros įmonių išlaidos išaugo apie 10–12 proc. „Kautros“ vadovas taip pat nurodė, kad kuro cisternos kaina nuo maždaug 46 tūkst. eurų išaugo iki 63–65 tūkst. eurų.
Nepaisant didesnių išlaidų, autobusų bendrovės kol kas neskuba branginti bilietų. Vežėjai tikina bandantys išlaikyti keleivius ir tikisi, kad dalis žmonių ilgainiui grįš į viešąjį transportą autobusais. Vis dėlto pripažįstama, kad ilgai dirbti nuostolingai nebebus įmanoma. Jei degalų kainos nemažės, o keleivių srautai neatsigaus, bilietų kainų didinimas gali tapti neišvengiamas.
Vežėjai kalba apie diskriminaciją ir svarsto kreiptis į Konkurencijos tarybą
Lietuvos keleivių vežimo asociacija teigia, kad situacija sudėtinga visame sektoriuje, ypač ten, kur autobusų ir traukinių maršrutai sutampa. Asociacijos vadovas Gintaras Nakutis perspėja, kad įmonės šiuo metu patiria dvigubą smūgį – mažėja keleivių skaičius ir tuo pačiu auga veiklos sąnaudos.
Nors vežėjai kol kas dar nemažina reisų ir stengiasi išlaikyti darbuotojus, jie neatmeta, kad dalis maršrutų ateityje gali būti stabdomi, jei situacija nesikeis. Autobusų bendrovės jau kreipėsi į Susisiekimo ministeriją, prašydamos tokias pačias lengvatas taikyti ir autobusų bilietams, tačiau konkretaus atsakymo dar nesulaukė.
Vežėjų atstovai taip pat kalba apie galimą konkurencijos pažeidimą. „Kautros“ vadovas L. Skardžiukas teigia, kad valstybė dirbtinai suteikė pranašumą vienam rinkos dalyviui, todėl neatmetama galimybė kreiptis į Konkurencijos tarybą.
Tuo metu finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pripažįsta, kad svarstoma galimybė taikyti nuolaidas ir autobusų keleiviams, tačiau pabrėžia, kad tokia priemonė būtų gerokai brangesnė, nes tarpmiestinius autobusų maršrutus vykdo privatūs vežėjai.
Geležinkeliuose bilietai „ištirpsta“ akimirksniu
Tuo tarpu įvedus 50 proc. nuolaidą traukinių bilietams, traukiniuose smarkiai išaugo keleivių srautai – kai kuriuose maršrutuose keleiviams jau trūksta vietų atsisėsti. „LTG Link“ duomenimis, nuo balandžio pradžios keleivių skaičius padidėjo apie 30 proc., o populiariausiuose reisuose, ypač maršrutu Vilnius–Kaunas–Vilnius, vagonai dažnai būna visiškai užpildyti[2].
Keleiviai pasakoja, kad įlipus tarpinėse stotelėse kartais nebelieka laisvų vietų, todėl daliai žmonių tenka keliauti stovint ar prisėdus prie durų. Laikina nuolaida galioja iki gegužės pabaigos ir buvo įvesta siekiant sumažinti augančių degalų kainų poveikį gyventojams bei paskatinti dažniau rinktis viešąjį transportą.
„LTG Link“ skaičiuoja, kad šiuo metu traukiniais kas mėnesį keliauja maždaug puse milijono daugiau žmonių nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovė pabrėžia, kad didesnius keleivių srautus lėmė ne tik pigesni bilietai, bet ir prasidėjęs šiltasis sezonas, kai žmonės apskritai daugiau keliauja.
Vis dėlto įmonės atstovai pripažįsta, kad būtent sumažintos kainos daugeliui tapo pagrindine priežastimi dažniau rinktis traukinius vietoje automobilių ar autobusų.
